Istorinė diena – šilumos ūkis vėl Marijampolės savivaldybės rankose

Nuo liepos 1-osios uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės šilumos tinklai“ – oficialiai Marijampolės savivaldybės žinioje. Daugiau nei dvidešimtmetį trukęs Marijampolės šilumos ūkio valdymas privačios įmonės rankose baigėsi. Tiek įstaigos vadovybė, tiek savivalda sako, kad energetinį ūkį valdyti savarankiškai – reikšminga, nebeliks spėlionių, ar kaina ne per aukšta, ar šilumos tiekimo valdymas ne per daug nutolęs nuo pačios savivaldos. Visgi, įmonės vadovas sako, kad mažesnių kainų už šildymą nereikėtų tikėtis, bet bus stengiamasi, kad jos nebūtų aukštesnės nei kitose savivaldybėse.

Užbaigtas daugiau nei dvidešimtmetį trukęs Marijampolės šilumos ūkio valdymas privačios įmonės rankose – nuo liepos 1 d. šilumos tiekimą perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės šilumos tink-lai“. Su bendrove „Litesko“ sutartis buvo pasirašyta dar 2000-aisiais metais ir galiojo iki šių metų birželio 30 d. Visą šį laikotarpį šilumos ir karšto vandens tiekimu Marijampolės gyventojams rūpinosi „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“. Savivaldybei grąžinti šilumos ūkį – ilgai siektas tikslas: „Šiandien šis šilumos ūkis yra tikrai stiprus, o savivaldybė ir jos įmonė gali juo pasirūpinti, todėl taip ryžtingai imamės šio verslo, norėdami turėti viską savo rankose. Mes patys žinosim, kiek viskas kainuoja, kiek ir kur reikia investuoti, tada nekils nereikalingų kalbų. Norime, kad šis ūkis tarnautų žmonėms, kad kaina būtų kuo įmanoma mažesnė ir viskas sklandžiai veiktų, kaip veikė iki šiol“, – sako Povilas Isoda, Marijampolės savivaldybės meras.

Tokioms mintims paantrina ir dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas: „Normalu, kad savivaldybė turėtų valdyti šią įmonę ir, deja, buvo sunkūs laikai, sudėtingos peripetijos, kai reikėjo privačių investuotojų pagalbos, bet pamažu visos savivaldybės susigrąžina šilumos ūkius ir tikėtina, kad ir šis ūkis dar geriau tarnaus miesto poreikiams“.

Perėjimo procesas truko daugiau kaip metus, jam ruošėsi specialiai sudaryta komisija, dirbta su teisiniais, finansiniais, techniniais ir žmogiškaisiais ištekliais susijusiais klausimais. Nors oficialus šilumos tinklų perėmimas jau įvyko, tačiau, kaip teigia savivaldybės meras P. Isoda, vis dar vyksta kai kurių infrastruktūros elementų išpirkimas – šių darbų pabaiga vainikuos galutinius perėmimo procesus: „Kai kurios investicijos iki metų galo bus išpirktos ir baigta mokėti, dar likusi viena iki kitų metų kovo, bet viskas aptarta ir kol kas daugiau neplanuojame investuoti, bet ateityje, aišku, tų investicijų reikės“.

Sklandus šilumos tinklų perėmimas užtikrina ir tinkamą darbų tęstinumą: „Niekas nesikeičia, „Marijampolės šilumos tinklų“ gretas papildė tie patys „Litesko“ darbuotojai, jie funkcijas vykdo tas pačias, mes paprasčiausiai perėmėme veiklą. Neatsiranda nei papildomų veiksnių, nei kažko kito. „Litesko“ ir „Marijampolės šilumos tinklų“ užduotis – tiekti šilumą, karštą vandenį ir gaminti elektrą, todėl niekas gyventojams nesikeičia“, – teigia Ričardas Čėsna, UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ direktorius.

Vienintelis šiandieninis pokytis – pasikeitusi atsiskaitomoji sąskaita už paslaugas, tačiau, kaip teigia įmonės direktorius, ateityje laukia ir permainos: „Šiai dienai savitarnos kaip nebuvo, taip ir nėra, bet ji kuriama ir tie darbai baiginėjami, todėl šiuo klausimu pokyčių bus. Bet nemanau, kad ji apsunkins gyventojų atsiskaitymus. Kitos įstaigos jau seniai naudojasi savitarnos sistema, todėl šiuo keliu žengsime ir mes“.

Labiausiai diskusijas keliantis klausimas – šilumos kaina. Savivaldai pačiai perėmus valdyti šilumos ūkį, daugelio mintyse dėliojasi kainų mažėjimo scenarijus, tačiau specialistai šiuo klausimu nėra tokie optimistiški, sakydami, kad mažėjančių kainų tikėtis neverta:

„Nuo sausio 1 d. įsigalios didesnis PVM (nuo 9 proc. iki 21 proc.), tuo pačiu prieš 10 min. spėjome pakoreguoti biokuro kainą, nes biržoje būtume nenupirkę kuro. Negaliu meluoti ir sakyti, kad kainos bus mažesnės. Jos tikrai didės ir didės visur, bet mūsų noras turėtų būti kitoks. Labai norėtųsi, kad Marijampolės kainos neišsiskirtų iš kitų Lietuvos miestų, kad jos nebūtų didesnės nei kitose savivaldybėse ir būtų konkurencingos“, – teigia R. Čėsna, UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ direktorius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. V. Lukoševičius dalinasi kitų savivaldybių gerąją patirtimi, akcentuodamas ne kainų mažėjimą, bet darbo efektyvumą: „Yra geras pavyzdys – jūsų kaimynai, Alytaus miesto savivaldybė, kuri perėmė savo ūkį. Ji sėkmingai tvarkosi, plečia savo veiklas, yra orientuota į žmonių poreikius, mažiau į pelną, bet daugiau į miesto poreikių tenkinimą. Praktiškai visos savivaldybių įmonės, kurios susigrąžino ūkius į savo rankas, sėkmingai tvarkosi, tikiuosi, taip bus ir Marijampolėje“.

Tačiau tuo pačiu jis pastebi tendenciją, kad savivaldybių valdomose įmonėse kainos ne ženkliai, bet šiek tiek mažesnės: „Šilumos kainos reguliuojamos, tai nėra komercinė-konkurencinė veikla, todėl bendri principai išlieka. Visgi, yra tam tikrų paslėptų dalykų, kurie gali būti nukreipti į pelno siekimą, o ne į šilumos kainas. Kai savivaldos perima ūkius, įmonės gauna spaudimą dėl mažesnių kainų, todėl kai kuriais atvejais kainos yra mažesnės savivaldybių valdomose įmonėse“.

Šių metų įstaigos tikslas – galutinai perimti visą veiklą, formuoti kolektyvą, užpildant trūkstamais etatais, formuoti biudžetą ir sėkmingai pasitikti pirmąjį šildymo sezoną. Tačiau prakalbus apie ateities planus, direktorius R. Čėsna sako, kad jo vizija – šiuolaikinius standartus ir gyventojų poreikius atliepianti įstaiga: „Norime, kad būtų moderni, tvari, norime atsinaujinti įrenginius, bet tai kainuoja. Tikrai dalyvausim įvairiuose projektuose, kurie bus finansuojami ES, bet šiais metais pirma turime susidėlioti dabartinį biudžetą“.

Tokios įstaigos – nuolat kintančios, prisitaikančios prie laikmečio ir naujų technologijų, todėl investicijos ir atsinaujinimas – gyvybiškai svarbus, norint teikti kokybiškas paslaugas žemiausiomis kainomis.

Svarbu pabrėžti, kad birželio mėnesio karšto vandens skaitiklių rodmenis prašoma deklaruoti įprastu būdu dar einamąjį mėnesį, jei jie nenuskaitomi automatiškai. Sąskaitas už birželio mėnesį būtina apmokėti įprasta tvarka – pagal sąskaitose nurodytus terminus.