Istorinė akimirka: pasirašytas memorandumas dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo ties Kauno hidroelektrine

Atgaivinta idėja laivybos šliuzu bei žuvitakiu sujungti Nemuno aukštupį ir žemupį tapo bendra Kauno miesto ir valstybės strategija. Penktadienio popietę laive „Nemunas“, simboliškai stabtelėjusiame ties Kauno hidroelektrinės (KHE) užtvanka, meras Visvaldas Matijošaitis, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas ir kitų ministerijų bei institucijų atstovai pasirašė memorandumą, patvirtinantį vieningą siekį įgyvendinti šį nacionalinės reikšmės projektą.

Reikšmė visai šaliai

„Šliuzo ir žuvitakio įrengimas svarbus visai Lietuvai, todėl tik bendromis pastangomis galime įgyvendinti šį ambicingą projektą. Pavasarį tai galbūt skambėjo kaip utopija, bet jau dabar galime pradėti kalbėti apie konkrečius planus ir įsipareigojimus. Tikiu, kad žodžiai neliks tuščiomis kalbomis. Turime realią galimybę ištaisyti istorinę klaidą ir šį nebaigtą darbą atlikti iki galo. Kaunas pasirengęs rūpintis projektinių pasiūlymų parengimu ir šį klausimą pristatysime artimiausiame miesto tarybos posėdyje, o toliau neišvengiamas ir kitų institucijų dalyvavimas, įgyvendinant šį projektą nacionaliniu lygiu“, – sakė Kauno meras V. Matijošaitis.

Istorinis memorandumo pasirašymas įvyko laive „Nemunas“. 1959 metais anuometiniame Leningrade pastatytas laivas buvo paskutinis įplaukęs į tuomet dar būsimą Kauno marių akvatoriją prieš pat upės užtvenkimą.

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, laivyba Lietuvoje jau kurį laiką išgyvena renesansą, o šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES‘u yra daugiau nei realus – praeityje techniškai jis buvo numatytas.

„Dedame pastangas, kad sudarytume tam palankias sąlygas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.  Į viską žiūrime kompleksiškai. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos, kam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas.

Kauno miesto iniciatyva idealiai atitinka mūsų planus. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu neiškeliant laivų iš vandens, išvengti nepatogumų perkeliant laivą per sausumą“, – komentavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, su Europos komisija jau pradėtos derybos dėl Nemuno aukštupio įtraukimo į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), todėl neabejojama, kad ateityje bus sudarytos visos reikiamos sąlygos šliuzui įrengti.

„Įgyvendinus bunų projektą ir pagilinus upės vagą, laivyba žemupiu bus geresnė. Išsprendus šį klausimą, reikės klausti, o ką daryti su likusia Nemuno dalimi? Po kelerių metų ties hidroelektrine prasidės didelės statybos – bus nauja „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė, prasidės Pietinio aplinkkelio statybos. Kauno mero iniciatyva – pačiu laiku, kad vykdydami darbus į viską žvelgtume kompleksiškai“, – teigė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Sugrįžta prie pirminės idėjos

Daugiau kaip prieš pusę amžiaus pastatyta KHE ir net 20 metrų aukštį siekianti užtvanka tapo kliūtimi nenutrūkstamai laivybai ir žuvų migracijai.

„Aplinkosauginiu aspektu, krovinių bei keleivių gabenimą iš sausumos transporto perkėlus į vandens transportą, saugi laivyba, akivaizdu, būtų aplinkai draugiška transporto rūšis. Tad teigiamų dalykų daug. Tačiau turėtų būti vertinama ir klimato kaitos aspektu, nepamirštant, kad Lietuvos upės kuo toliau, tuo labiau susidurs su sausros efektu. Įgyvendinant projektą, turės būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, ką mes ir pažymime šiame memorandume“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES‘u net ir dabar yra pažymėtas Kauno miesto bendrajame plane. Anksčiau toks sumanymas buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte, tačiau iki šiol liko neįgyvendintas. Šliuzo vietą ties Kauno HE žymi tik žemių sankasa.

Šių metų pavasarį Kauno miesto vadovai inicijavo šios senos klaidos atitaisymą, pateikdami nacionalinės valdžios institucijoms siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.

Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio manymu, žuvitakio įrengimas būtų unikalus projektas Lietuvos mastu, tačiau svetur tai nėra naujiena: „Tikriausiai kiekvieno lašišas gaudančio žvejo svajonė pagauti lašišą ties Birštonu, Merkyje ar kažkur kitur. „Pakelti“ žuvį visiškai nėra problemų – žuvitakis tam ir skirtas. Būtų kur kas didesnis baseinas, kur jos galėtų neršti. Didžiausias iššūkis būtų ištirti, ar tos išneršusios lašišos ir tie maži lašišiukai surastų kelią per Kauno marias ir saugiai nusileistų bei grįžtų atgal į Baltijos jūrą. Tam reikia detalesnių tyrimų.“

Naujos galimybės kelionėms ir logistikai

„Kauno hidroelektrinė yra sėkmės istorija, skaičiuojanti daugiau kaip 60 metų, o dabar planuojamas projektas yra dar didesnė galimybė. Čia pagaminama per 4 procentus visos Lietuvoje suvartojamos „žalios“ elektros energijos. Tai yra labai svarbus objektas, savotiškas perlas energetikos sektoriuje ir labai džiugu, kad yra didinamos galimybės jį panaudoti aplinkai tvariu, saugiu būdu“, – pastebėjo energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Tuo metu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas apgailestavo, kad kol kas geležinkelis yra bene vienintelis mūsų šalyje išvystytas aplinkai draugiškas transportas: „Atvėrus Nemuną nepertraukiamai laivybai, toks vandens kelias atitinkamai atvertų naujas galimybes. Gerai išvystytos sistemos viena kitą papildo, o ne konkuruoja tarpusavyje.“

Šliuzo projekto įgyvendinimas sujungtų visą beveik 500 km Lietuvoje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Nenutrūkstamu keliu būtų galima plaukti nuo Druskininkų iki pat Kuršių marių.

Siekdama atgaivinti praeities kartų užmirštą projektą, Kauno miesto savivaldybė lygiagrečiai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į TEN-T. Tai atvertų naujus tarptautinius laivybos kelius, todėl upėmis būtų galima pasiekti Lenkiją ir atokesnes Vakarų Europos valstybes.

Šiuo metu VVKD vykdo istorinį Nemuno tvarkymo projektą. Maždaug 225 kilometrų ilgio atkarpoje dėmesys skiriamas hidrotechniniams statiniams – vagą reguliuos apie 500 pastatytų naujų ar atnaujintų bunų. Planuojama, kad upės valymo darbai pasieks ir KHE.