Istorikė R. Žemaitaičio teisme: nėra duomenų dėl išskirtinio žydų indėlio į represijas

Seimo nario, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus liudijusi istorikė Nijolė Maslauskienė sakė, kad nėra duomenų teigti, jog žydai labiausiai prisidėjo prie sovietų okupacijos, aneksijos ir gyventojų represijų Lietuvoje.

Ji penktadienį liudijo Vilniaus apygardos teisme, nes R. Žemaitaitis teisėsaugai nurodė, kad rašydamas savo publikacijas „Facebook“ ir kitur, rėmėsi jos, politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko ir kitų asmenų viešai skelbtais straipsniais, medžiaga.

„Mano straipsnyje represijų tema iš viso nėra nagrinėjama represinėse struktūrose dalyvavusių žmonių tautinė sudėtis. Aš savo straipsnyje nagrinėjau Lietuvos komunistų partijos sudėtį“, – tiek teisme, tiek po jo posėdžio žurnalistams sakė N. Maslauskienė.

Istorikė pabrėžė, kad nei 1940 metais, nei 1941 metais žydai nedominavo Lietuvos komunistų partijoje. 1940 metų birželio mėnesį, kada Lietuva buvo okupuota, žydai Lietuvos komunistų partijoje sudarė apie 30 proc. visų jos narių, 1941 metų sausio mėnesį –16 proc., o Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo išvakarėse – 12 procentų.

„Nėra istorinių duomenų, nėra dokumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad žydai buvo aktyviausia su okupantais kolaboravusi tautinė grupė Lietuvoje, kad žydai, palyginti su kitomis Lietuvos tautinėmis gyventojų grupėmis, labiausiai prisidėjo prie okupacijos, aneksijos, sovietizavimo procesų“, – tvirtino N. Maslauskienė.

„Šiame teismo posėdyje pabrėžiau, kad, mano kaip istorikės nuomone, atsakomybė už Lietuvos okupaciją, aneksiją, sovietizavimą tenka Sovietų Sąjungos valdžiai, o gyventojai, įvairių tautybių vietos Lietuvos komunistai prisidėjo prie okupacinio režimo, su juo kolaboravo. Išskirti žydų tautinę grupę nėra jokio pagrindo kaip aktyviausiai kolaboravusią ar aktyviausiai dalyvavusią represijose prieš Lietuvos gyventojus“, – sakė ji.

N. Maslauskienė penktadienį teismui liudijo dėl savo publikacijos „Lietuvos komunistų sudėtis 1940 m. spalio–1941 m. birželio mėn.“.

Ji ne kartą pabrėžė kalbanti apie žydų tautybės komunistus, o ne apie žydų tautą.

Istorikė paneigė, kad yra rašiusi, jog žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo ir kitus teiginius, kuriuos viešai skelbė R. Žemaitaitis.

Tačiau liudytoja penktadienį teisme pripažino, kad jeigu dabar rašytų minėtą straipsnį, koreguotų kai kuriuos teiginius, tarp jų – apie trintį tarp lietuvių ir žydų komunistų.

Apklausė Č. Iškauską

Teisme liudijęs Č. Iškauskas taip pat neigė rašęs apie žydų dalyvavimą vykdant lietuvių trėmimus.

Jis sakė rašęs apie Holokaustą, Pasaulio teisuolius, „taip pat apie kolaborantus tiek iš lietuvių, tiek iš žydų pusės“, tačiau neigė naudojęs formuluotes, kad žydai, kaip tauta, aktyviai dalyvavo sovietų režimui represuojant, tremiant lietuvius. 

„Kiek atsimenu, tokios formuluotės niekada nenaudojau ir nesu rašęs apie tai“, – penktadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo Č. Iškauskas.

Jis teisme apklaustas liudytoju, nes R. Žemaitaitis teigė, kad remdamasis Č. Iškausko straipsniais „Žydai bolševikų tarnyboje“, „Juodasis birželis, ar šiandien galimi trėmimai“ rašė savo įrašus „Facebook“ ir viešai kalbėjo apie žydus, apie jų vaidmenį tremiant Lietuvos gyventojus į Sibirą.

„Prieš rengdamas savo publikaciją, aš perskaičiau visas jūsų publikacijas ir jomis rėmiausi“, – teigė parlamentaras.

Apžvalgininkas tvirtino, kad publikacijose, kuriose kalbama apie žydų vaidmenį Rusijoje veikusioje Lagerių valdyboje (GULAG), kitose organizacijose, rėmėsi viešais šaltiniais, tačiau konkrečiai kokiais – neprisiminė.

„Seniai rašyti straipsniai (...), rėmiausi daugiausia šaltiniais, bet man dabar labai sunku pasakyti kokiais, nes jie buvo labai seniai išspausdinti. Bet faktas, kad rėmiausi šaltiniais“, – sakė Č. Iškauskas.

Vėliau perskaitęs 2011 ir 2013 metais „Delfyje“ publikuotus savo rašinius jis patvirtino, kad rėmėsi Aleksandro Solženycino ir istoriko Juliaus Bruckaus skelbtais duomenimis.

Č. Iškauskas patvirtino, kad ir dabar pritaria visiems šiose publikacijose paskelbtiems teiginiams, nors prieš tai jis minėjo, jog su metais nuomonė keičiasi.

Jis sakė, kad publikacijoje „Žydai bolševikų tarnyboje“ rašęs apie šios tautos atstovų vaidmenį kuriantis sovietinei Rusijai, o ne apie jų vaidmenį per Lietuvos gyventojų trėmimus 1941 metais. Tuo metu baudžiamojoje byloje nagrinėjami teiginiai dėl žydų indėlio sovietams vykdant gyventojų represijas.

Apžvalgininkas tvirtino kitoje publikacijoje siekęs pabrėžti, kad „kai kurie žydai ir žydų atstovai gelbėjo save ar savo giminę kolaboruodami su okupantais“.

„Jie buvo išsigandę nacių ir stengėsi arba pabėgti į Sovietų Sąjungą, arba kolaboruoti su okupantu“, – teigė jis.

Anot liudytojo, tiesiogiai bendrauti su R. Žemaitaičiu šia tema jam nėra tekę.

Išgirdo „skandalingą faktą“

R. Žemaitaitis po teismo posėdžio žurnalistams tvirtino savo teiginius apie žydus, kurie yra pripažinti antisemitiniais, grindęs ne tik N. Maslauskaitės ir Č. Iškausko, bet ir kitų specialistų duomenimis. Tie asmenys teisme turėtų būti apklausti sausio 24 dieną.

„Kitos apklausos metu kalbėsime apie asmenis, kurie dirbo represinėse struktūrose, tai yra NKVD ir KGB“, – sakė politikas.

Pasak jo, per penktadienį posėdį paaiškėjo „skandalingas faktas“, kad pernai balandį ikiteisminį tyrimą atlikusiam prokurorui apklausiant N. Maslauskienę ši nebuvo supažindinta su R. Žemaitaičio paskelbtais teiginiais visa apimtimi.

„Šiandien sužinojome skandalingą faktą, kad prokuroras apklausos metu net nedavė susipažinti su mano publikacijomis istorikei, o pateikti konkretūs klausimai patvirtinti arba paneigti vieną ar kitą mano teiginį. Tai skandalingas faktas šitoje byloje“, – kalbėjo Seimo narys.

„Vadinasi, liudytojai, kurie apklausti šitoje byloje, galime teigti, kad nebuvo supažindinti su visa mano publikacijų medžiaga, o išimti tam tikri straipsniai ir tam tikra apimtimi leista komentuoti“, – sakė jis.

Politiko teigimu, tai verčia abejoti surinktų įrodymų ir liudijimų patikimumu.

Teisiamas dėl neapykantos kurstymo

Vilniaus apygardos teismas penktadienį toliau nagrinėja R. Žemaitaičio baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

Ji posėdžių salėje tęsiama po to, kai Seimas gruodžio pradžioje panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę.

Pernai rugsėjį pradėtoje nagrinėti byloje politikas kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta. Jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, bet kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože, o savo teiginiuose neapykantos nematantis.

Baudžiamoji byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. 

Antisemitiniais pripažinti tokie R. Žemaitaičio vieši įrašai „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.

Lapkritį byloje liudijusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė tokius pasisakymus suprantanti tiesiogine prasme. R. Žemaitaitis parodymus duos po liudytojų apklausų ir ekspertų išvadų.

Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta – Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.

Nepaisant vykstančio teismo proceso, „Nemuno aušra“ siūlo R. Žemaitaitį skirti Seimo vicepirmininku. Politikas yra sakęs, kad jo kandidatūra į šias pareigas privalo būti teikiama, nepaisant to, ar teismas jį išteisins, ar nuteis.

Šis klausimas kelia įtampą valdančiojoje koalicijoje, nes „Nemuno aušros“ lyderis yra pareiškęs, kad jeigu nebus vykdoma koalicijos sutartis dėl antro „aušriečių“ Seimo vicepirmininko paskyrimo, partija gali iš koalicijos pasitraukti.

Valdančiąją daugumą sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Iš viso Seime koalicija turi 86 balsus.