Istorija kartojasi spirale arba ko tikėtis iš JAV rinkimų po metų?

Kaip kas ketverius metus Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai, taip tą patį rudenį, tik kiek vėliau, vyksta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai. Tačiau ateinantys rinkimai JAV gali būti identiškas 2020 metų rinkimų atkartojimas, kai dviejų pagrindinių partijų kandidatais ir vėl taps buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir šiuo metu pareigas einantis Joe Bidenas. Paskutinį kartą tie patys kandidatai stojo į dvikovą antrus rinkimus iš eilės dar 1956 metais, kai kova vyko tarp Dwighto Eisenhowerio ir Adlai Stevensono. Tad kiek realu yra, kad po beveik septyniasdešimt metų pertraukos istorija pasikartos ir kodėl susiklostė aplinkybės tokiam fenomenui?

Politinės dešinės ir respublikonų kapituliavimas Trumpizmui

„Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ yra pasakęs Julijus Cezaris, tačiau Trumpui reiktų šią frazę modifikuoti: „Pamačiau progą, atėjau paskelbti kandidatūrą, nugalėjau rinkimuose“. Trumpas buvo gerai žinomas dar iki 2016 metų rinkimų. Verslininkas, milijardierius, TV laidų žvaigždė – žmogus, kurį žinojo visi. Prieš kelis dešimtmečius Trumpas viename interviu yra pasakęs, kad kandidatui kaip jam būtų sunku kandidatuoti su nepopuliariomis idėjomis, kurios galbūt ir būtų teisingos, bet nepopuliarios. Bet susiklostė idealios sąlygos ir idėjos įgavo populiarumą.

2008 metai. Barackas Obama su Joe Bidenu prieš John McCain su Sarah Pailin. Valstybė išsirinko pirmą afro-amerikietį prezidentą (kas jau yra didelis besikeičiančios valstybės simbolis), bet turėjo ir kandidatę į Viceprezidentes, kurią dešinysis elektoratas pamilo. Ji yra laikoma Trumpizmo pradininke, kai patriotinė dešinė „pabudo“. Ji kalbėjo ne kaip politikė, bet ji buvo politikė, kuri nebuvo laikoma politinio elito dalimi. Frank Luntz, respublikonų apklausų vykdytojas ir politinis konsultantas, interviu PBS kanalui sakė, kad su ja (Sarah Pailin) prasidėjo judėjimas, kad kai kuo toliau esi nuo elito ir kuo mažiau susietas esi su politika – tuo geriau. Kuo daugiau tavęs nemėgsta oponuojanti pusė, tuo labiau tave palaiko tavo pusė. Jo teigimu politinė dešinė būtent dėl jos nominacijos pradėjo visiškai atmetinėti kairiuosius ir jų pažiūras.

Eina 8 metai Obamos valdymo. Bankai lengvai išgyvena finansinę krizę su finansinėmis injekcijomis, karai viduriniuosiuose rytuose nesibaigia, iškyla vadinamasis Tea Party judėjimas (idėjinis dešiniųjų respublikonų judėjimas). Imigracijos problemos niekur nedingsta, ginklų politika skaldo visuomenę, nes tai yra konstitucinė teisė. Problemų sąrašą galima keisti ir plėsti. Valstybė yra susiskaldžiusi, kairė kaltina dešinę ir atvirkščiai. Artėja 2016 metų rinkimai ir respublikonų partija teigia surinkusi geriausius kandidatus šioje kartoje. Tačiau partijos nominacijos rinkimuose dalyvauja ir Donaldas Trumpas.

Jo retorika – aštri, jis niekieno neima įkaitu. Jis ateina ir nušluoja kandidatus. Jis laimi nominaciją, nes jis tapo, jo paties žodžiais, „Pamirštųjų balsu“. Pamirštieji: veteranai, dirbančioji klasė, rinkėjai regiuonuose, anti-politinio elito elektoratas, ginklų savininkų asociacijos ir kitos įvairaspalvės grupės. Liberalioji kairė, su didžiąja žiniasklaidos dalimi priešakyje, rasinėmis ir seksualinėmis mažumomis, progresyvistais, jaunimu, imigrantų bendruomenėmis stoja Hillary Clinton pusėn. Apklausos anuomet rodė, kad laimės Clinton. Bet visi žiom, kaip baigės rinkimai.

Trumpas savo kadencijos metais kelia bangas tiek vidaus, tiek išorės politikoje. Tad atėjus 2020 rinkimams jis pralaimi Joe Bidenui. Buvęs Viceprezidentas buvo patyręs, saugus pasirinkimas norintiems stabilumo po Trumpo siautėjimo. Bet štai praėjo 3 metai nuo rinkimų ir respublikonai nieko kito neužsiaugino. Respublikonų partija buvo nepasiruošusi tokio žmogaus atėjimui ir per trejus metus neparuošė nieko kito, kas galėtų bent kiek mesti iššūkį partijos nominacijos rinkimuose. Lapkričio 21 dienos duomenimis, JAV apklausų portalas fivethirtyeight.com rodo, kad respublikonų nominacijos rinkimuose jį palaiko 60% rinkėjų. Antroje vietoje esantis Floridos gubernatorius Ron DeSantis surenka vos 13%. Perfrazuojant mums gerai žinoma frazę „Trumpas atėjo amžiams“.

Lyderystės krizė demokratų gretose

Joe Bidenas buvo išrinktas 2020 metais, kai įveikė Trumpą, bet jo prezidentavimas sulaukia taip pat daug kritikos iš skirtingų grupių. Streikuojanti prezidento sveikata ir amžius, pernelyg didelė parama Ukrainai, toliau prastai sureguliuota migracija, valstybės skola siekianti daugiau nei 30 mlrd JAV dolerių, moterų teisė į abortą. Bet didžiausią baimę kairiesiems kelią faktas, kad Bidenas galimai neįveiks antrą kartą iš eilės Trumpo. Bet kas gali sugebėti ir išdrįsti mesti iššūkį einančiam pareigas prezidentui?

Yra keli asmenys, kurie nori mesti iššūkį dabartiniam prezidentui.

Marianne Williamson - rašytoja, lektorė, aktyvistė paskelbė apei kandidatavimą šių metų pradžioje, tačiau birželį didžioji dalis personalo, įskaitant kampanijos vadovą, paliko jos komandą. Ilgai buvusi nepriklausoma aktyvistė, 2019 m. prisijungė prie Demokratų partijos.

Dean Philips - dar viena asmenybė, kuri paskelbė šių metų spalį apie savo kandidatavimą. Buvęs verslininkas, dabar JAV Atstovų rūmų narys, atstovaujantis Minesotos valstiją. Kaip jis sako paties puslapyje: optimistas, radikalus pragmatistas ir problemų sprendėjas. Jauniausias iš visų kandidatų.

Robert F. Kennedy Jaunesnysis - teisininkas bei antivakseris, sveikatos apsaugos sistemos konspiracijų teoretikas. Nors šių metų balandį užpildė dokumentus, kad taptų demokratų kandidatu į prezidentus, spalį jau pakeitė nuomonę, kad kandidatuos kaip nepriklausomas kandidatas.

Perskaičius šį sąrašą tikrai nepasakytume, kad yra realių šansų kažkam įveikti Bideną ir perimti demokratų nominaciją. Partijai lieka tikėtis, kad Bidenui pavyks, o kadencijos metu atlaikys sveikata, nes Bidenui yra 81-eri metai.

Tad ar istorija pasikartos?

Jei būtų galima statyti ant rinkimų nominacijų - taip, istorija pasikartos. Sunku įsivaizduoti, kas turėtų įvykti, kad vienas iš jų ar abu nebūtų kandidatais. Ir tai iš esmės yra pavyzdys problemos, kuri kamuoja nemažą dalį demokratijų - lyderystės stoka ir nepasitikėjimas sistema. Norisi stiprių ir patyrusių lyderių, bet visuomenė vis labiau nori nepartinių, šviežių veidų. Lietuvoje mes tai matome per prezidento rinkimus, ar kai Seimo rinkimuose vis balsuojame už naujuosius “gelbėtojus”. Susiskaldymas, nepasitikėjimas, skepticizmas, alkis populizmui atveda prie tokių situacijų, kaip bręstantis pasirinkimas amerikiečiams.