Išsiskyrė politinių partijų pozicijos Lietuvos gynybos klausimu: ne visi pritartų visuotiniam šaukimui

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nesutaria, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant sustiprinti valstybės gynybą. Kol vieni palaikytų ir visuotinio šaukimo idėją, ir didesnį gynybos finansavimą, Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus siūlo kelti pasitraukimo iš NATO klausimą.

„Tai yra absoliuti beprotybė. Lietuva 80 proc. padidino savo biudžetą ginklavimuisi ir nuo to mūsų saugumas tik sumažėjo“, – kritikuodamas finansavimą gynybai ketvirtadienį vykusių ELTA debatų metu kalbėjo E. Vaitkus.

„Lietuvos žmonės turėtų nuspręsti, ar mes dalyvaujame agresyvaus karinio bloko veikloje. Ir turėtų nuspręsti, ar privalumai didesni, ar trūkumai. Aš kalbu ir iki referendumo padaryti aptarimą didelį ir platų“, – tiesiogiai paklaustas, ar Lietuva turėtų likti Aljanse atsakė jis.

Tuo metu Lietuvos žaliųjų partijos sąrašą vedanti Ieva Budraitė tikino, kad gynybai vietoje dabar skiriamų 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), reikėtų skirti bent 4 proc. Politikė tikino, jog ji pritartų ir visuotinio šaukimo idėjai, jeigu būtų sukurta tam tinkama infrastruktūra.

„Pagal poną Vaitkų geriausia užsienio politika yra pasiduoti, nuleisti rankas ir laukti kol dešimt kartų už Europos Sąjungos (ES) ekonomiką mažesnė Rusijos ekonomika ateis ir mus pasiims. Mano nuomone, Lietuvos gynybos politika, be abejo, turi būti stiprinama. Šiai sričiai turėtų būti skiriama ne mažiau nei 4 proc. nuo BVP, nes mes turime parodyti, kad esame pasiruošę. Tas pasiruošimas turi apimti ir sunkiosios divizijos, ir dronų, ir antidroninių priemonių integravimą, ir kario amunicijos modernizavimą, ir daugiau bendruomenės ir pilietinės visuomenės pasiruošimo“, – dėstė I. Budraitė.

„Manau, kad mes turėtume vykdyti visuotinį šaukimą, jeigu atliktume patys namų darbus, sukurtume tą infrastruktūrą, kuri leistų privalomą šaukimą realizuoti“, – akcentavo ji.

Pilietiniam ugdymui siūlo skirti didesnį dėmesį

Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos valstiečių žaliųjų partijos (LVŽS) sąrašą vedantis Aurelijus Veryga. Pasak jo, pilietiniam ugdymui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.

„Seneliai sakydavo, kas nemaitina savos kariuomenės, tas anksčiau ar vėliau maitins svetimą kariuomenę. (...) Tik geležies įsigijimas neišsprendžia situacijos. Mūsų piliečiai turi būti suinteresuoti norėti ir mokėti įgyvendinti visuotinės gynybos koncepciją. Mes visi ir kiekvienas privalome būti garantu, kad jeigu priešas įžengtų į Lietuvą, aš padarysiu viską, kad jis gyvas iš šios žemės neišeitų. Ir tada gal to noro eiti čia bus mažiau“, – dėstė A. Veryga.

„(Reikėtų – ELTA) padaryti sistemą, kada mes aukštosiose mokyklose galim atgaivinti karinį rengimą ir, tarkime, besimokantis gydytojas galėtų vienerių metų nepaaukoti tarnybai“, – pridūrė jis.

Tuo metu „Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas dėstė, kad efektyvesnis būdas yra investuoti į profesionalią kariuomenę.

„Mes negalime daryti visuotinio šaukimo. Akivaizdu, kad profesionali kariuomenė yra ir pigesnis, ir efektyvesnis sprendimas tokiai valstybei kaip Lietuva. Privalome netaškyti tų pinigų, kurie yra skiriami krašto apsaugai, bet juos skirti taip, kaip siūlo NATO, karių ir karininkų atlyginimams“, – svarstė M. Puidokas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše esantis Lukas Savickas kritikavo buvusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ir tikino, kad liepos pabaigoje praūžusi audra leido įsitikinti, jog šalies infrastruktūra nepajėgi atsilaikyti ekstremalių situacijų metu.

„Lietuva turi suvokti, kad turime kaimyną, kuris yra agresorius. (...) Reikia ruoštis taip, kad būtų pasiruošę atgrasyti, tačiau tikėtis, kad to panaudoti mums neprireiks. Buvo prarasti treji metai Anušausko valdymo (...) Praūžusi audra puikiai parodė, kas per situacija. Griūvantys tiltai, nesutvarkyta infrastruktūra, mūsų mobilumas. Visa tai yra aspektai, kurie puikia iliustruoja, kad ir čia lėšos jau seniai turėjo būti įdėtos“, – akcentavo L. Savickas.

ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir viena koalicija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Taikos koalicija.