Įspėja dėl „TikTok“: sąmonės netekimo iššūkis nusinešė net 7 vaikų gyvybes

Vos prisijungus prie populiariojo socialinio tinklo „TikTok“ vartotojus pasiekia šimtai valandų turinio, kupino šokių, gyvenimiškų pasakojimų ir šioje programėlėje itin populiarių iššūkių, skatinančių atlikti vieną ar kitą užduotį. Nors iš pažiūros tai gali pasirodyti kaip nekaltas užsiėmimas, vien tik praėjusiais metais išpopuliarėjęs „sąmonės netekimo iššūkis“ nusinešė 7 vaikų gyvybes. Nepaisant pavojaus sveikatai ir socialinio tinklo bandymų juos sustabdyti, tokie iššūkiai taip ilgai išlieka populiarūs – kodėl?

Daugiau nei milijardą vartotojų buriantis socialinis tinklas „TikTok“ neužleidžia savo populiarumo – vien 2021 m. programėlė buvo atsisiųsta 656 mln. kartų. Skaičiuojama, kad prie „TikTok“ kas sekundę prisijungia po 8 naujus vartotojus.  Ypač mėgstama jaunųjų internautų programėlė suteikia galimybę lengvai kurti interaktyvų turinį ir įsitraukti į milijonų vartotojų dėmesio sulaukiančius iššūkius. „TikTok“ iššūkių fenomeną stebintys ekspertai įsitikinę, kad tinkamai įvaldytos šio socialinio tinklo galimybės gali suteikti naudos besiformuojančiai asmenybei, tačiau ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į grėsmes, kylančias vaiko emocinei ir fizinei gerovei.

„Ši programėlė jau kurį laiką yra viena populiariausių pasaulyje, o taip pat puikiai pažįstama ir Lietuvoje. Turinio kūrimas pasitelkiant kūrybingas vaizdo įrašų redagavimo galimybes leidžia atskleisti savo požiūrį, pomėgius ar talentus, formuoti bendraminčių ratą. Nieko keisto, kad „TikTok“ toks populiarus ir paauglių ar net jaunesnių vaikų, nesunkiai apeinančių amžiaus cenzo nustatymus, tarpe“, – sako „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

 Kodėl iššūkiai taip įtraukia

„TikTok“ vartotojai kasdien gali įsitraukti į tūkstančius iššūkių, skatinančių atkartoti tuo metu populiarius vaizdo įrašus ar sukurti savąją jų versiją. Psichologė Ugnė Juodytė pastebi, kad dainos, šokių judesiai, citatos iš filmų ar bet kokia kita veikla įamžinta išmaniuoju įrenginiu leidžia turinio kūrėjui jaustis pastebėtam, išgirstam, įvertintam.

„Galima surasti ne vieną priežastį, kodėl šie iššūkiai sulaukia tiek pasekėjų ir yra tokie populiarūs. Visų pirma, jie yra suasmeninti, leidžia be didelių pastangų realizuoti save ir nedelsiant sulaukti virtualaus įvertinimo, pripažinimo. Dalyvaudami šiuose iššūkiuose vartotojai gauna ir galimybę kurti, plėsti socialinį ratą, pasijusti bendruomenės dalimi, įsitvirtinti bendraamžių tarpe, kas yra ypač svarbu paauglystėje“, – pasakoja U. Juodytė.

Psichologė akcentuoja, kad tokie iššūkiai gali įtraukti ir į sporto, sveikos gyvensenos, kūrybos veiklas ar tiesiog padėti susirasti širdžiai artimą hobį.

„Taip pat svarbu nepamiršti ir gerų emocijų, kurias kelia nuotaikingi vaizdo įrašai ar jų kūrimas su šeimos nariais, draugais. Šypsenos, juokas ir visos pozityvios emocijos yra puikus būdas kovoti su stresu ar nerimu“, – kalba U. Juodytė.

 Kita medalio pusė

 I. Bimbirytės-Yun teigimu, nors „TikTok“ iššūkiai gali būti ir naudingi, neprarasti atsargumo jauniesiems socialinio tinklo vartotojams ir jų tėvams – ypač svarbu.

„TikTok“ platybėse sklando daugybė iššūkių, kurie gali būti išties pavojingi į šią veiklą stipriai įsitraukusiems vaikams ar paaugliams. Praėjusiais metais populiarumo sulaukė „pieno dėžių iššūkis“, kurio metu gydytojai viešai skatino susilaikyti nuo šio iššūkio dėl galimų traumų, netrūksta vaizdo įrašų skatinančių pavojingą vairavimą ar kenksmingų medžiagų ragavimą. Žiniasklaida mirga nuo nelaimingų nutikimų, bandant įgyvendinti vieną ar kitą iššūkį, pats socialinis tinklas yra sulaukęs ne vieno ieškinio dėl aplaidumo stiprių sužalojimų ar mirties atvejais. Svarbu suprasti, kad technologijos atveria mums daugybę galimybių, tačiau netinkamai panaudotos jos gali pridaryti ir neįtikėtinai daug žalos“, – sako I. Bimbirytė-Yun.

Jai antrina psichologė U. Juodytė, kuri pastebi, kad poreikis būti priimtiems gali pastūmėti prie išties pavojingų iššūkių.

„Paaugliai kartais imasi pavojingų iššūkių nevertindami galimų pasekmių tik tam, kad galėtų būti bendraamžių grupės dalimi. Taip pat, jei vaikas kuria turinį ir nėra vertinamas taip, kaip tikisi, jis gali jaustis nevisaverčiu ar netinkamu. Svarbu nepamiršti ir patyčių, kurioms socialiniai tinklai – ypač palanki terpė“, –  sako U. Juodytė.

Ji taip pat pastebi, kad dėl didžiulio įsitraukimo į virtualioje erdvėje verdantį gyvenimą, jaunieji interneto vartotojai gali susidurti su priklausomybe leisti čia dar daugiau laiko ir patirti iššūkių bendraujant gyvai.

„Svarbu įvertinti ir tai, kad iššūkiuose dalyvaujantys vaizdo įrašai turi didžiulį pasiekiamumą, tad juos gali stebėti ir piktų kėslų turintys suaugę žmonės, siekiantys manipuliuoti ar kitaip pasinaudoti“, – priduria psichologė.

Ne drausti, o klausti

Pasak psichologės U. Juodytės, vaikus nuo socialinėje erdvėje ir „TikTok“ iššūkiuose tykančių pavojų padėti apsaugoti gali atvira ir nuolatinė diskusija, kurios metu vaikas yra tėvų išklausomas, o svarbūs sprendimai – priimami drauge.

„Didinant vaikų atsparumą socialinių tinklų keliamoms grėsmėms svarbu padėti jiems ugdyti pasitikėjimą savimi, kalbėtis apie pagražintą virtualios erdvės realybę. Taip pat verta priminti, kad socialiniuose tinkluose gauti patiktukai nėra niekaip susiję su jų, kaip žmonių, asmenine verte“, – patarimais dalijasi U. Juodytė.

Ji akcentuoja, kad tėvai turėtų žinoti, kokiuose iššūkiuose dalyvauja vaikai, o vienas būdų tai padaryti – visą šeimą buriančios veiklos.

„Puikus būdas į smagius ir prasmingus iššūkius įsitraukti kartu su vaikais. Taip kursite bendrystės jausmą, aiškiai galėsite įvertinti rizikas. Žaidimo forma galima sutarti ir dėl laiko praleidžiamo prie išmaniųjų įrenginių ekranų – pavyzdžiui, varžantis dėl mažiausiai išmaniuosius įrenginius naudojančio šeimos nario titulo“, – sako U. Juodytė.

I. Bimbirytė-Yun pastebi, kad padėti vaikams jaustis saugiau gali ir kartu peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymai.

„Kartu su vaiku aptarkite privatumo nustatymus, dar kartą padiskutuokite, koks turinys yra žalingas, kaip jį blokuoti ar kaip apie tokį turinį pranešti. Atvira diskusija ir nuoširdus domėjimasis vaiku gali pasiteisinti kur kas labiau nei kategoriški draudimai. Tokį pokalbį galėtų palengvinti ir vaikams labiau priimtina žaidimo forma, todėl kartu su informacinių technologijų įmone „CGI“ pristatėme kibernetinio saugumo žaidimą „Spoofy“ padedantį atpažinti grėsmes internete“, – pasakoja Bimbirytė-Yun.