Ispanijos opozicija boikotuos F. Franco mirties 50-ųjų metinių minėjimo renginius

Ispanijos konservatyvioji opozicija skelbia boikotuosianti oficialius minėjimus, skirtus buvusio dešiniųjų diktatoriaus Francisco Franco mirties 50-osioms metinėms.

Per 1936–1939 metų Ispanijos pilietinį karą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių, F. Franco nuvertė demokratinę šalies vyriausybę ir geležiniu kumščiu valdė šalį iki pat savo mirties 1975 metais. 

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pranešė, kad šiemet bus surengta apie 100 renginių, skirtų parodyti šalies demokratines permainas per pastaruosius penkis dešimtmečius. 

Trečiadienį Madrido meno muziejuje „Reina Sofia“ įvyks pirmasis renginys. 

Tačiau nei Ispanijos karalius Felipe VI, nei pagrindinės konservatyvios Liaudies partijos (PP) lyderis Alberto Nunezas Feijoo šiame renginyje nedalyvaus.

Pasak A. N. Feijoo, planuojami renginiai yra oportunistinis kairiųjų mažumos vyriausybės triukas, siekiant nukreipti dėmesį nuo jos politinių ir teisinių problemų.

Ministro pirmininko žmonos Begonos Gomez ir jo politinių sąjungininkų atžvilgiu šiuo metu atliekami tyrimai dėl korupcijos. Socialistams taip pat daug tenka derėtis su įvairiomis kraštutinėmis ir separatistinėmis partijomis, kai sprendžiami teisės aktų priėmimo klausimai. 

Minėjimai, planuojami ir švietimo įstaigose, ir gatvėse, pasak PP lyderio, yra neviltyje atsidūrusios ir nuolat į praeitį besidairančios vyriausybės sumanymas. 

Gindamiesi socialistai atkerta, jog PP ištakos – 1976 metais vieno F. Franco ministro įkurtas Liaudies aljansas. 

Aukų nusivylimas 

Trečia pagal dydį parlamente kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ taip pat atsisako dalyvauti minėjimo renginiuose. 

Vienas „Vox“ narys neseniai parlamente pareiškė, F. Franco valdymo laikotarpis buvo ne tamsos, kaip nori parodyti ši vyriausybė, o atstatymo, pažangos ir susitaikymo laikotarpis.

Nedidelė kraštutinių kairiųjų partija „Unidas Podemos“ minėjimus pavadino fasadu, kuriuo siekiama paslėpti menką kompensaciją diktatūros aukoms. 

2022 metais P. Schahezas priėmė „demokratinės atminties“ įstatymą, skirtą atminimui apie aukas puoselėti. 

Tačiau nė vienas buvęs F. Franco pareigūnas, kaltinamas nusikaltimais, nebuvo nuteistas pagal šį įstatymą. Jiems pasinaudojus amnestijos įstatymu, nukentėjusiųjų šeimos arba išgyvenusieji buvo smarkiai nusivylę. 

Pasak Roviros i Virgili universiteto istorijos profesoriaus Joano Marios Thomaso, Ispanijos pilietinis karas ir F. Franco visuomenėje vis dar vertinami nevienodai, nes jo diktatūra užgeso gana ramiai. Sulaukęs 82-ejų F. Franco mirė ligoninėje.

Naciai Vokietijoje ir fašistai Italijoje, pavyzdžiui, žlugo visai kitaip.

Praėjus keleriems metams po F. Franco mirties, 1977-aisiais, Ispanijoje buvo surengti demokratiniai rinkimai, o dar po metų ispanai referendume patvirtino naująją konstituciją. 

„Pozityvus dalykas“

Naujienų agentūrai AFP J. M. Thomasas sakė, kad priimdama naują konstituciją Ispanijos visuomenė sutarė neaitrinti praeities žaizdų ir kartu žvelgti į ateitį. 

Anot jo, F. Franco mirties metinių minėjimas Ispanijai yra pozityvus dalykas, nes šalis daug negalvojo, kaip svarbu buvo 1977-aisiais atkurti demokratinę sistemą. 

Tačiau, pasak profesoriaus, negalima išvengti fakto, kad didelė visuomenės dalis palaikė F. Franco ir jo politiką. 

Tarp diktatoriaus šalininkų buvo fašistų ir konservatyvių pažiūrų katalikų. 

2019-aisiais tuometinė P. Sanchezo vyriausybė žengė istorinį žingsnį – perkėlė F. Franco palaikus ir pakeitė Kritusiųjų slėnio, kuriame jis buvo palaidotas, pavadinimą. Šioje vietoje pagerbti F. Franco atminimo dažnai rinkdavosi jo lojalistai.