Išnaudojus finansavimą, pristabdyta persikvalifikavimo iniciatyva: EIM siūlo priemonę tęsti

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšomis finansuota persikvalifikavimo programa, skirta aukštos pridėtinės vertės kompetencijoms įgyti, buvo itin paklausi, todėl jai skirtas biudžetas išnaudotas beveik metais anksčiau nei planuota. Dėl šios priežasties Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) akcentuoja būtinybę rasti resursų finansavimui tęsti, o verslo atstovai įspėja, kad nutrūkus programai mažės kvalifikuotų specialistų, silpnės Lietuvos konkurencingumas.

Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė atkreipia dėmesį, kad 90 proc. asmenų, pasinaudojusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų (APVK) programa, sėkmingai įsidarbino pagal įgytą specialybę. Visgi, jos teigimu, talentų trūkumas vis dar jaučiamas, o nutraukus programą – tik augs. 

„Net jei baigėsi ES pinigai, Lietuva negali sau leisti prabangos tokios priemonės netęsti. Mūsų startuolių ekosistemos augimas sparčiausias visame regione. Tai sektorius, kur mokamas daugiau nei dukart didesnis atlyginimas už šalies vidurkį, tačiau trūksta IT, mašininio mokymosi, duomenų, finansų analitikų, marketingo, skaitmeninės reklamos, o ypač dirbtinio intelekto specialistų“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, asociacija dės visas pastangas, kad būtų užtikrintas APVK tęstinumas, nes iniciatyva buvo itin veiksminga. Analogiškos pozicijos laikosi ir Užsienio talentų plėtros programos „Work in Lithuania“ vadovas Vydūnas Trapinskas, prabrėždamas, APVK unikalumą.

„Tai vienintelė Lietuvoje veikianti priemonė, kuri tikslingai orientuota į ekonomikos ir darbo rinkos transformaciją. Buvo sudaromos prielaidos darbuotojams ir bedarbiams judėti į IT, inžinerinį, gyvybės mokslų sektorių, tai yra būtent į tuos, kuriuos Lietuva yra išsikėlusi kaip prioritetinius“, – įsitikinęs pašnekovas.

Negana to, jis pastebi, kad neradus galimybių programą tęsti, Lietuva gali susidurti ne vien su talentų trūkumu, bet ir su investuotojų pritraukimo iššūkiais.

„Kai mes kalbame su užsienio investuotojais, pateikiame priemonę, kaip Lietuvos vertės pasiūlymo dalį, kuri rodo, kad valstybei rūpi darbuotojų kvalifikacija. Dėl to lengviau įtikinti investuotoją, kad mūsų šalies rinka bus pasiruošusi įvykdyti suplanuotą samdą“, – atskleidė V. Trapinskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva šiandien turi stiprią specialistų bazę. Tačiau žvelgiant į ateitį, ministerijos teigimu, būtina užtikrinti jų rengimo apimtis, greitį ir kokybę, nes valstybės ambicija yra tapti aukštos pridėtinės vertės ekonomika. EIM manymu, priemonė yra reikalinga, todėl svarbu užtikrinti jos tęstinumą. 

„APVK priemonę labai palaikome, esant galimybei, siūlome Užimtumo tarnybai ją tęsti. Tokio pobūdžio iniciatyvos yra labai svarbios ir reikalingos, nes tai padeda siekiant užtikrinti talentų kiekį mūsų šalyje bei pritraukiant investuotojus“, – pažymėjo EIM.

Atsakymai dėl tęstinumo bus pateikti po vertinimo

APVK koordinuojančios Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė Eltai teigė, kad šiuo metu priemonės pratęsimas nėra planuojamas. Anot jos, programa sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl lėšos buvo baigtos greičiau nei numatyta.

„Svarbu pažymėti, kad APVK buvo įgyvendinama iš RFF lėšų, o visi numatyti šios dalyviai jau yra nukreipti į mokymus, todėl vykdymas yra pristabdytas“, – sakė M. Jankauskienė.

Savo ruožtu, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas pažymi, kad atsakymai dėl alternatyvaus finansavimo, kuris užtikrintų APVK priemonės tęstinumą, bus pateikti tik atlikus šiuo metu vykdomą atgalinį vertinimą. Jo teigimu, vertinimo ataskaitos viešinimas numatytas rugsėjo mėnesio pabaigoje.

„Vertinimo metu bus atliekamas susijusių teisės aktų ir juose nustatyto teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo vertinimas, analizuojami parengti metodiniai ištekliai APVK priemonei įgyvendinti, vertinama, ar  buvo pasiekti keliami tikslai“, – paaiškino ministrės patarėjas.

„Ministerija stebi ir mato kvalifikuotų darbuotojų ir trūkumą, todėl ieško sprendimų ir toliau sudaryti sąlygas asmenims persikvalifikuoti ar įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, tačiau orientuojantis į darbą praradusius ar turinčius riziką jo netekti asmenis, siekiant šių asmenų tvaraus užimtumo ir tenkinti darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai“, – pridūrė jis. 

Tuo metu, Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad išlieka kitos galimybės kvalifikacijos kėlimui ar keitimui. Jos teigimu, tarnybos klientai ir toliau dalyvauja profesinio mokymo programose, kurios orientuotos į paklausias darbo rinkoje profesijas. 

ELTA primena, kad Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė buvo skirta padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijas. 

Programai per ES RRF mechanizmą skirta 80 mln. eurų. Numatyta, kad biudžetas bus išnaudotas iki 2026 m. balandžio mėnesio, tačiau dėl itin aukšto susidomėjimo, jis paskirstytas greičiau nei tikėtasi. Iš pradžių planuota, kad programoje galės dalyvauti per 19 tūkst. gyventojų, tačiau finansavimas baigėsi dalyvių skaičiui perkopus 15 tūkst. Užimtumo tarnybos duomenimis, taip įvyko dėl pasikeitusių mokymo programų įkainių, o dalyvių skaičiaus mažinimui gautas sutikimas iš Europos Komisijos. Nors susidomėjimo programa sulaukiama iki šiol, tačiau tarnyba informuoja, kad naujos sutartys nėra sudaromos.