Išmanieji miestai – turi būti kuriami gyventojų patogumui, bet plėtrą stabdo kaina

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkų teigimu, miestuose per dieną surenkama daugybė gigabaitų įvairiausios informacijos – nuo automobilių ir pėsčiųjų srauto, viešojo transporto apkrovos, kelių ir oro sąlygų iki stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų ar skirtingų institucijų turimų duomenų. Tačiau siekiant visą gaunamą informaciją susisteminti ir panaudoti kuriant tikrai išmanųjį miestą, galintį padėti jo gyventojams, neapsieinama ir be problemų.

KTU „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo metu buvo diskutuojama, kaip universitetai kartu su viešuoju sektoriumi ir verslu galėtų prisidėti plėtojant išmaniuosius miestus.

Šiai temai skirtoje diskusijoje dalyvavo KTU mokslo prorektorius Leonas Balaševičius, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius, UAB „YIT Lietuva“ administracijos direktorius Arimantas Glebauskas, Kauno miesto mero padėjėjas Andrius Palionis.

Pradedant diskusiją Kauno vicemeras pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų į Išmaniojo miesto sąvoką žiūrėti kaip į veiksmus ir technologijas, kurių pagrindinis tikslas – mieste gyvenančių žmonių ir jame įsikūrusių įmonių kasdienybę padaryti kuo patogesne.

Jis atkreipė dėmesį, kad diegiant šiuos sprendimus aktyviai įsitraukia pats verslas, siūlydamas įvairias programėles, išmanius sprendimus prie naujai statomų objektų ar teikdamas kitas paslaugas. Tiesia, siekiant didesnės naudos gyventojams, verslas ir viešasis sektorius privalo tai daryti sinergiškai.

Aiškūs tikslai – kelias į sėkmę

Pasak A. Palionio, svarbu ir tikslingai įsivertinti, ar diegiamos naujovės tikrai turi aiškų tikslą ir ar jomis bus naudojamasi.

„Diegiant naujoves visada reikėtų kelti klausimą „Ar mums tikrai to reikia, ar mes turime tokias problemas, kurių sprendimui pasitelkiamos šios priemonės? Pavyzdžiui, kalbant apie automobilių parkavimą, galimybės leidžia atlikti mokėjimą kortelėmis, programėlėmis ir grynaisiais. Deja, išmanieji sprendimai čia sutraukia mažiausiai pajamų. Tiesiog matome, kad vartotojai neįgunda ir juos reikia mokyti, pratinti prie naujos technologijos“, – tikino A. Palionis.

Minčiai, kad lengviausiai kelią skinasi kasdieniai sprendimai, kurie akivaizdžiai palengvina žmonių gyvenimą, pritarė ir A. Glebauskas. Tačiau jis siūlo į išmaniųjų miestų ir sprendimų priėmimą žiūrėti plačiau ir duomenų analizę naudoti dar sprendimų priėmimo stadijoje.

„Visi priimami sprendimai remtis sukaupta informacija. Tarkime, jei miestas planuoja biudžetą ir yra skaičiuojama ar investuoti į gatvės apšvietimą, dangą ar kitus sprendimus, reikia nuspręsti, kas duoda didesnę pridėtinę vertę, kurią reikia pasverti ne tik per patogumą, inžinerinius sprendimus, bet ir per saugumą bei kitus socialinius dalykus. Remtis skaičiavimais. Šiai dienai galimybių tam analizuoti paprasčiausiai neturime. Problema, kad tie duomenys yra atskirose sistemose, saugomos skirtingose struktūrose ir juos sudėti į krūvą ir analizuoti yra labai sudėtingas darbas“, – tikino „YIT Lietuva“ atstovas.

Koją pakiša neadekvatūs viešieji pirkimai

Kad sistemų nesusikalbėjimas yra didelė problema paliudijo ir kiti diskusijos dalyviai. Tiesa, Kauno mero padėjėjas patikino, kad apie skirtingų sistemų suvienodinimą yra galvojama, ir tikimasi, kad jau po keleto metų duomenis analizuoti bus lengviau. Pasak diskusijos dalyvių, išmanaus miesto ekonominiu efektu neabejojama, tačiau kyla problemų dėl viešųjų pirkimų logikos.

„Problema, kad pirkimai daromi patiems pigiausiems dalykams, kurie tikrai nėra patys inovatyviausi. Rimti projektai, skirti miestui ir visai Lietuvai, turėtų būti daromi ne pagal pigumo, o išmanumo skalę. Jei tai paprastas projektas, viskas gerai ir su paprasčiausiu ir pigiausiu variantu, bet išmanieji sprendimai niekada nebus pigūs, tad čia reikia susitelkimo ir valios“, – sakė „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A. Rusevičius, pridurdamas, kad privatus sektorius pats investuos ir jungsis, matydamas, kad miestas žengia šia kryptimi.

Jam pritarė ir „YIT Lietuva“ atstovas. „Poreikis keistis daugeliui žmonių nėra natūralus ir automatiškai iššaukia pasipriešinimo reakciją. Tad žmonės valdžioje turi nuspręsti, ką mes norime pasiekti, o verslas įsijungs ir padės. Jei nematome tokio kvietimo ir tikslo, verslas daro tai, kas jam aktualu ir reikalinga šiai dienai. Kalbant apie tas pačias mokslo įstaigas, ateina studentai, kurie apie debesų technologijas tik girdėję ir neįvaldę sistemų, tad tas IT lygis yra nepakankamas. Tad visiems reikia sėstis ir kalbėtis, bet svarbu matyti, kur mes norime būti po 5 ar 10 metų“, – tikina A. Glebauskas.

KTU mokslo prorektorius patikino, kad ministerijų lygmenyje yra sukauptas didelis kiekis duomenų ir programų, kurias tinkamai panaudojus ir universiteto mokslininkams atlikus tyrimus galima pasiekti gerų rezultatų. Tikimasi, kad tai, kaip ir verslo bei viešojo sektoriaus įsitraukimas, stipriai prisidės ir ruošiant jaunuosius mokslininkus, kurie turės gilesnį suvokimą apie išmaniųjų miestų problemas ir kūrimą. Šalia to svarbu ir tinkamai informuoti visuomenę.

Svarbu gyventojams parodyti naudą

„Kitas dalykas, ką turime visi kartu veikti, tai šviesti visuomenę, parodyti aiškiai, kokią pridėtinę vertę gauna kiekvienas gyventojas. Visi mes žiūrime pagal savo naudos prizmę ir turime tikėti, kad tai padės mums spręsti savo problemas, verslui efektyviau naudoti savo lėšas“, – sakė L. Balaševičius.

Pasak A. Rusevičiaus, norint, kad patys gyventojai ir verslininkai greičiau pradėtų naudotis išmaniaisiais sprendimais, juos pirmiausia reikia padaryti kuo patogesniais vartoti, ištestuoti dėl galimų klaidų.

Prie „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ patalpų įrengimo ir veiklos vystymo prisidėjo ne tik KTU, bet ir šeši strateginiai partneriai: programinės įrangos statybos sektoriui kūrėja „Bentley Systems“, statybos įmonės „YIT Lietuva“, „Staticus“, „Kauno tiltai“, „INHUS Group“ bei viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“.

Numatoma, kad Centras padės diegiant statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją, leidžiančią skaitmenizuoti visus statinių projektavimo, statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. Ši metodologija leidžia užtikrinti efektyvų informacijos perdavimą tarp visų statybos dalyvių, tad taip taupomi ištekliai, išvengiama klaidų, optimizuojami procesai ir statybos logistika.

Centro sukauptos žinios ir patirtis bus naudojamos studijų procese, įtraukiami studentai, o taip pat švies visuomenę apie skaitmenizavimo teikiamas naudas, padės kurti ir vystyti užstatytos aplinkos skaitmeninės transformacijos politiką.