Žiurkės metų pabaiga – mokslinėje laboratorijoje

Baigiantis Žiurkės metams, visi tikimės, kad kiti, Jaučio metai, atneš daugiau sėkmės ir laimės. Keiksnodami žiurkę net nesusimąstome, kad šis gyvūnėlis visai nekaltas dėl žmoniją užgriuvusių negandų. Kokia yra tikroji žiurkė? Kuo ji stebina, kokių neįtikėtinų gebėjimų turi, domėjosi Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro mokytojai su mokiniais ir Šiaulių sanatorinės mokyklos 6 klasės mokiniai su jų mokytoja Daine Bagdonavičiūte.

Šiaulių miesto savivaldybė 2020 metais patvirtino ir finansavo pora Šiaulių gamtininkų centro STEAM programų. Viena iš jų – „Įvairių rūšių graužikų jutiminių funkcijų bei fiziologijos, anatomijos tyrimų lyginamoji analizė“. Vykdydami programą, mokiniai išnagrinėjo keletą jutiminių bei fiziologinių/anatominių graužikų aspektų.  Įdomiausi  iš graužikų jiems pasirodė laboratorinės žiurkės. Savo stebėjimų rezultatais šeštokai dalinasi su skaitytojais.

Žiurkė – naktinis gyvūnėlis, tačiau jos rega labai prasta. Kaip ji orientuojasi tamsoje? Jai padeda puiki klausa, uoslė ir gebėjimas matyti ultravioletinius spindulius. Daugiausiai jų dieną, tačiau ryški dienos šviesa žiurkę erzina, gali net pakenkti regėjimui. Ji – labiau prieblandos gyvūnas. Prieblandoje taip pat esama ultravioletinių spindulių, jų šviesos užtenka, kad žiurkė gebėtų „skaityti“ kitų žiurkių paliktą „raštą“ – šlapimo pėdsaką. Rinkdamasi maistą, žiurkė pirmenybę teikia kitų žiurkių apgraužtam ir apšlapintam maistui. Draugės ėdė, reiškia, nenuodinga. Paprastosios pelės elgiasi neapdairiai – per naktį apibėga iki 300 maisto šaltinių. Tiek žiurkės, tiek pelės mieliau renkasi riebesnį maistą. O kaip šokoladas? Pasirodo, labiausiai mėgiamas baltasis šokoladas. Kuo daugiau jame yra kakavos – tuo didesnis šokolado gabalas lieka po naktinės puotos.

Žiurkės geba bendrauti ultragarsu. Žmogus girdi garso diapazoną iki 16 kHz, o žiurkė – net iki 70 kHz, kai kurios rūšys – iki 100kHz. Ultragarsu su mama kalbasi ką tik gimę žiurkiukai, patinėlis dainuoja serenadas, na, o užkandžiaujanti žiurkė žmogaus ausiai skiria tik traškėjimą, o sau – malonų čiulbesį ultragarsu. Kokie produktai labiausiai patinka žiurkėms? Mokinių atliktas tyrimas parodė, kad mieliau pasirenkamas saldesnis maistas (atliekant tyrimą laboratorijoje, iš lėkštelių pirmiausiai dingo kumpis, sūris ir...nevirti makaronai).

Atliekant tyrimus panaudota ir tikra medicininė įranga: mikroskopas, stetoskopai, mėgintuvėliai, petri lėkštelės su įvairiomis terpėmis ir t.t. Kas gyvena žiurkių seilėse ir žarnyne? Jūs nenorėtumėte to žinoti...  Nors bakterijų kultūros išmargina tyrimų lėkšteles įvairiomis spalvomis bei ornamentais tarsi kalėdinius žaisliukus, bet tai tikrai pavojinga žmogaus sveikatai. Laikantys garužikus namuose kaip augintinius, turėtų rūpintis jų sveikata, o laukinius laikyti kuo toliau nuo savo maisto ir gyvūnų pašaro. Teigiama, kad net už žmonių kariesą atsakingos žiurkės, prieš keliasdešimt tūkstančių metų žmogui pradėjus auginti daržoves ir grūdines kultūras, „pasidalinusios“ savo seilėse gyvenančiomis bakterijomis. Beje, žiurkei ir pačiai reikia pas dantų gydytoją. Laukinė žiurkė geba pragraužti betoną ir plieną, nuolat besidarbuodama išlaiko reikiamą dantų dydį, o naminė, uždaryta narvelyje, kartais užsiaugina per ilgus apatinius dantis.

Klausydamiesi gyvūnėlių širdies ritmo, mokiniai sužinojo, kad įvairių graužikų širdis plaka 320 – 600 dūžių per minutę, nustebsite, bet galima teigti, kad daugumos graužikų širdelė plaka būtent mūsų, žmonių gerovei. Jos ne tik prieraišūs ir išmintingi augintiniai, mielai pasiduodantys dresūrai, bet ir tikri moksliniai bendradarbiai medicinos srityje. Specialiai apmokytos žiurkės gelbėja gyvybes – užuodžia tuberkuliozės užkratą, randa sausumos minas, geba nujausti žemės drebėjimus. Tūkstančiai žiurkių laboratorijose padeda išrasti naujus vaistus, sakoma, kad žiurkė panaši į žmogų, kai kurių šių gyvūnėlių ligų gydymas padeda rasti būdą, kaip išgydyti žmones.