Iškrypėlio ir žudiko pareiškimas teismams: duokit iki gyvos galvos arba mirs dar žmonių

Sodinkite iki gyvos galvos. Kitaip bus dar aukų. Tokį neįprastą skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė jau 14 kartų už vagystes, seksualinius nusikaltimus ir nužudymą nuteistas Giedrius Varkalis.

Lietuvos apeliacinis teismas sulaukė neįprasto prašymo – nors nusikaltėliai dažniausiai prašo juos išteisinti ar bent sušvelninti bausmę, G. Varkalis prašė už netradicinės orientacijos vyro nužudymą ir vagystę skirti jam kalėjimą iki gyvos galvos. Žudikas tikino, kad jam nepagrįstai buvo atsisakyta skirti griežčiausią bausmę, o nužudymas nekvalifikuotas kaip atliktas dėl seksualinės aukos orientacijos. G. Varkalis taip pat teigė, kad nužudymą buvo suplanavęs ir būtų nužudęs daugiau žmonių, jei po pirmosios žmogžudystės nebūtų susižalojęs stuburo.

Vyras buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 17 d. naktį po išgertuvių pažįstamo vyro bute Marijampolėje nužudė buto šeimininką, suduodamas 11 smūgių peiliu. Pribaigęs pažįstamą vyrą, G. Varkalis pabandė jį apvogti – namie surastus vertingus daiktus sudėjo į du krepšius, tačiau susidūrė su kliūtimi: buto durys buvo užrakintos, o rakto rasti nepavyko.

Teko improvizuoti: G. Varkalis pavogė tik aukos telefoną, laikrodį, pinigus ir keletą kitų dalykų, iš drabužių bei paklodžių nusivijo virvę ir pabandė per langą išlipti iš penktame aukšte buvusio buto. Pabėgimo būta tik pusiau sėkmingo – virvė trūko ties ketvirtu aukštu, nukritęs G. Varkalis susižeidė stuburą.

Anot žudiko, kurį laiką pagulėjęs jis nuėjo namo, tačiau šiuos galiausiai pasiekė tik ropodamas. Apie padarytą sunkų nusikaltimą G. Varkalis galiausiai prasitarė kartu su juo gyvenusiems vyrams, o pastarieji ir informavo policiją, nors G. Varkalis žadėjo pats prisiduoti.

Nužudė, nes priekabiavo

Kauno apygardos teisme G. Varkalis atsisakė duoti parodymus. Tačiau jau anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, vyras pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad nužudė auką dėl šio seksualinės orientacijos.

Anot žudiko, su auka jis vakare susitiko mieste prie parduotuvės, pažįstamas vyras pakvietė jį išgerti alaus. Tačiau, išgertuvėms gerokai įsibėgėjus, buto šeimininkas pradėjo prie jo seksualiai priekabiauti: ėmė glostyti jo galvą, krūtinę, siūlė santykiauti ir, jei sutiks, duoti pinigų. Tokie veiksmai G. Varkalį supykdė, todėl vyras ir griebėsi peilio. „Dūrė norėdamas šį nužudyti už tai, kad šis gėjus ir prie jo priekabiavo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

Anot vieno iš apklaustų vyrų, gyvenusių su G. Varkaliu, žudiką su jo auka galėjo sieti ne tik draugiški, bet ir kiek intymesni santykiai.

Papildomai apklaustas G. Varkalis teigė, kad norėjo aukai nupjauti galvą ir išmesti pro balkoną, kadangi nebuvo įsitikinęs, kad vyras išties negyvas, tačiau nupjauti galvos nepavyko. Anot žudiko, jis kurį laiką laukęs ir gėręs alų, kol auka atšalo.

Skaitant Alfa.lt turimus teismo dokumentus stebina vienas dalykas: abejonių dėl G. Varkalio psichikos teisėjams nekilo, nors ikiteisminio tyrimo metu žudiko šlapime rasta ne tik alkoholio pėdsakų, bet ir viso psichiką veikiančių vaistų kokteilio žymių – aptikta stipraus centrinės nervų sistemos slopiklio tramadolio, įvairių priklausomybę sukeliančių trankviliantų – nordazepamo, diazepamo – pėdsakų.

Keletą kartų apklausiamas G. Varkalis pateikdavo skirtingas versijas. Vėliau ėmė teigti, kad susirašinėjo su auka telefonu, pažįstamas pats pasikvietė jį išgerti alaus, vėliau paklojo jam lovą, tačiau atsigulė šalia ir ėmė glostyti. Žudikas vėliau taip pat ėmė teigti, jog aukos seksualinė orientacija išties buvo viena iš nužudymo priežasčių, tačiau jis buvo iš anksto suplanavęs šį nusikaltimą, mat norėjo gyventi pataisos namuose.

Kad nužudytas vyras išties buvo netradicinės orientacijos, patvirtino aukos sesuo ir vienas iš vyrų, gyvenęs kartu su G. Varkaliu. Liudytojas teigė, kad po G. Varkalio išpažinties su kitu buto gyventoju buvo nuėję patikrinti, ar nužudytasis gyvas, tačiau durų niekas neatidarė.

Įdomu tai, kad pats G. Varkalis 2017 m. buvo teistas už nepilnamečio išprievartavimą, vaiko tvirkinimą ir vaiko įtraukimą girtauti. Tačiau už žmogžudystę teisiamas vyras teigė, kad prieš tai buvo nuteistas neteisingai, paneigė ir vieno iš liudytojų žodžius, kad taip pat yra netradicinės orientacijos.

Nesėkmingi prašymai

Kauno apygardos teisme G. Varkalis pripažino – nori gauti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes nori kalėjime gyventi iki gyvenimo pabaigos. Žudikas taip pat teigė, kad būtų tą naktį nužudęs dar vieną netradicinės orientacijos vyrą, jei nebūtų susilaužęs stuburo. Taip pat G. Varkalis tikino, kad, jei nesulauks pačios griežčiausios bausmės, teks kalėjime nužudyti dar vieną žmogų.

Tačiau G. Varkalio likimas – ironiškas: nors ir prašė kaip įmanoma griežtesnės bausmės, Kauno apygardos teismas praėjusių metų rudenį nutarė, kad vyro įvykdytas nužudymas nebuvo nei iš anksto planuotas, nei atliktas siekiant parodyti panieką aukos seksualinei orientacijai, todėl skyrė žudikui 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi G. Varkalis jau anksčiau, kaip minėta, buvo teistas už seksualinius nusikaltimus, iš viso jam skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus ketverius metus praleidžiant kalėjime, likusius 14 – pataisos namuose.

Nesusitaikęs su tokiu nuosprendžiu, G. Varkalis jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas arba įkalinti iki gyvos galvos, arba leisti visą laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. Žudikas tikino, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą suplanavo iš anksto ir būtų nužudęs daugiau žmonių, jei nebūtų susižalojęs stuburo.

Tačiau ir Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko sugriežtinti G. Varkaliui paskirtos bausmės. Anot teisėjų, G. Varkalis pats vėliau ėmė neigti, kad nužudė auką dėl šio seksualinės orientacijos ir pradėjo tikinti, kad tik norėjo patekti į kalėjimą.

Kai kurie teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus ir Laimos Garnelienės priimtos nutarties motyvai stebina technišku teisėjų požiūriu į darbą: nors G. Varkalis tikino, kad už grotų nepasitaisys ir toliau darys nusikaltimus, kad kuo ilgiau būtų už grotų, teisėjų komisijos nuomone, „ketveri metai kalėjimo režimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas pasiekti laisvės atėmimo bausmės, atliekamos griežčiausiomis sąlygomis, tikslus“.