Iškilmingai pašventintas Kalvelių herbas ir vėliava

Kalvelių gyventojai lapkričio 10 d. turėjo išskirtinę dieną savo gyvenvietės istorijoje – oficialiai pristatytas herbas ir vėliava. Raudoname fone pavaizduotas kaltinis kryžius, jungiantis tris Kalvelių seniūnijos teritorijoje esančias bažnyčias, nuo šiol bus išskirtiniu Kalvelių simboliu.

Kalvelių šventėje dalyvavo gausus būrys svečių: Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė ir vicemeras Algis Vaitkevičius, Seimo narys Česlav Olševski, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai ir kt.

Bendruomenei reikšminga šventė prasidėjo šv. Mišiomis Dievo Gailestingumo bažnyčioje Kalveliuose, kurias aukojo rektorius kun. Henryk Naumovič. Šv. Mišių metu pašventinta Kalvelių vėliava ir herbas, o gausiai susirinkę vietos gyventojai ir atvykę svečiai meldėsi už bendruomenę, prašydami palaimos, tarpusavio pagarbos, meilės ir ištvermės.

Po šv. Mišių vyko iškilminga eisena, kuri patraukė link Kalvelių kultūros centro, kuriame vyko šventinis koncertas ir skambėjo sveikinimo žodžiai. Skambant orkestro muzikai, eisenos priekyje ėjo vėliavnešys su Kalvelių herbine vėliava, o eisenos dalyvius lydėjo pakili nuotaika.  

Vicemerė Edita Tamošiūnaitė, sveikindama bendruomenę, pabrėžė, kad turėti savo gyvenvietės herbą – tai pasididžiavimas ir įsipareigojimas saugoti atvaizduotas vertybes.

„Šiandien esame istorijos liudininkais, kuomet Kalvelių seniūnijoje yra iššventinamas herbas ir vėliava. Šiandien buvo daug kalbėta apie simboliką, iš tiesų, tai yra ne tik šventė ar garbė, bet ir didelė atsakomybė. Vertybės ir simboliai, kurie yra įprasminti herbe, tai visų santarvė ir susitarimas. Mūsų žemė yra ypatinga, joje gyvena įvairių tautybių žmonės ir mes kartu gyvendami čia, turime turtinti vienas kitą ir puoselėti mūsų žemę bei vertybes ir perteikti jas ateinančioms kartoms. Žiūrint į praeitį ir žvelgiant į ateitį, gyvenant šia diena, rūpinamės savo ateitimi. Tai, ką mums perdavė proseneliai, seneliai, tėvai – visą tai perduodame šiandien jaunimui. Labai svarbu, kad taikoje, puoselėjant krikščioniškas tradicijas ir vertybes, kurias atspindi herbas, nešti tai darniai ir su pagarba. Herbas ir vėliava – tai didžiausia Jūsų garbė. Puoselėkite šiame herbe perteikiamas vertybes“, – sveikindama sakė E. Tamošiūnaitė ir pažymėjo, kad herbais jau džiaugiasi 16 Vilniaus rajono gyvenviečių.

Sveikindamas visus susirinkusius, vicemeras Algis Vaitkevičius perdavė linkėjus nuo Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus ir įteikė Kalveliams skirtą dovaną – medinį suolelį.

„Kalveliuose turime neeilinę šventę – šiandien atidarome pirmą puslapį naujos istorijos. Norėčiau išryškinti tris kryžius, kurie turi dvi reikšmes ir kad suprasti tas reikšmes – reikia grįžti prie istorijos. 1696 m. Šumsko dvaro vadovai pastatė medinę bažnytėlę Šumske. Po to buvo įsteigtas vienuolynas, kuriame apsigyveno dominikonai ir atsirado mūsų dominikonų bažnyčia – Šumsko šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Po 300 metų bažnyčia turėjo gražų jubiliejų ir jubiliejaus proga buvo pastatyti trys kryžiai, kurie yra atvaizduoti herbe. Reikia pabrėžti, kad ne kiekviena seniūnija turi net 3 bažnyčias. Tai yra labai turtinga seniūnija ir aš tuo be galo džiaugiuosi“, – kreipdamasis į bendruomenę, sakė A. Vaitkevičius ir padėkojo buvusiai seniūnei Kristinai Gerasimovič už herbo kūrimo iniciavimą.  

Pasak Kalvelių seniūno pareigas l. e. seniūno pavaduotojos Olios Lukaševič, nors praeitas gan ilgas herbo, vėliavos ir antspaudo etalonų kūrybos ir derinimo procesas, šiandien visa bendruomenė gali džiaugtis, kad simboliais ir ženklais gali parodyti savo išskirtinumą.

„Nuoširdžiai dėkoju herbo kūrėjui – dailininkui, dizaineriui, Vilniaus Dailės akademijos profesoriui, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autoriui Rolandui Rimkūnui už idėją. Kalveliai – išskirtinė vieta, nuo šiol turinti ir išskirtinį herbą, atspindinti šios gyvybingos gyvenvietės istoriją, pamaldumą, gamtą ir iš kartos į kartą puoselėjamas tradicijas. Linkiu, kad simboliai pavaizduoti herbe ir toliau lydėtų bendruomenę ir visus dar labiau suvienytų“, – sakė O. Lukaševič.

Šventę papuošė Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro, Kalvelių seniūnijos švietimo įstaigų kolektyvų pasirodymai ir kt. Po koncertinės dalies visų laukė šventinis tortas.

Kalvelių herbas buvo patvirtintas 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretu Nr. 1K-1153. Pagrindinis herbo elementas – kaltinis kryžius, kuris jungia tris Kalvelių seniūnijos teritorijoje esančias bažnyčias, kurių viršutinėje stogo dalyje matomas panašus metalinis kryžius su spinduliais. Herbe pavaizduoti trys kryžiai simbolizuoja tris bažnyčias: Šumsko Šv. arkangelo Mykolo, Kalvelių Dievo Gailestingumo ir Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos. Herbe pavaizduoti trys kryžiai simbolizuoja ir trijų kryžių skulptūrą, kuri buvo pastatyta Šumske, kai buvo minimos 300-osios Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios metinės.

Herbe vaizduojamos gėlės simbolizuoja seniūnijos teritorijoje vykdomą žemės ūkio veiklą. Gėlės reiškia ir Žolinių šventę, kuri yra plačiai švenčiama seniūnijos teritorijoje. Gėlės – gyvybės, derlingumo, atgimimo, grožio, meilės, sėkmės, pagarbos, džiaugsmo simbolis. Penkialapė gėlė – darnos simbolis. Gėlių simbolika yra ir Vilniaus rajono savivaldybės tradicinės verbos elementai.

Herbe paslėpti skaičiai – trys ir penki. Trejetas (kryžiai, spinduliai, lapeliai, gėlių ir kryžiaus kotai) yra tobulumo skaičius. Penketas (gėlė susideda iš penkių žiedlapių) simbolizuoja kūrybiškumą, sveikatą ir meilę. Herbo lauke esančių heraldinių figūrų spalvos – raudona, auksas ir sidabras. Raudona spalva reiškia drąsą, narsą ir meilę. Auksas simbolizuoja protingumą, kilnumą. Sidabras heraldikoje reiškia dorumą, turtą, skaistumą ir vandenį.

Šiai dienai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu yra patvirtinta 16 Vilniaus rajono gyvenviečių herbų. Savo heraldika jau didžiuojasi: Avižieniai, Buivydžiai, Kalveliai, Lavoriškės, Maišiagala, Medininkai, Mickūnai, Nemenčinės m., Nemėžis, Paberžė, Riešė, Rudamina, Sudervė, Sužionys, Šilėnai ir Zujūnai. Iniciatyvą sukurti gyvenvietės herbą taip pat išreiškė Bezdonys ir Dūkštos.