Įsimintiniausios 2018-ųjų bylos

Kiekvieni metai turi savitą braižą ir kažkuo skiriasi nuo praėjusiųjų. 2018 m. Lietuvos kriminaliniame pasaulyje taip pat skyrėsi nuo ankstesnių metų – pirmąkart atversta tokio didelio masto politinės korupcijos byla Lietuvos istorijoje.

Šimtmečio byla pasiekė teismą

2018-ųjų balandį Vilniaus apygardos teismui buvo perduota „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos byla, kuri žiniasklaidoje neretai vadinama šimtmečio byla dėl joje nagrinėjamo korupcijos masto – tikėtina, kad vieno didžiausių Lietuvos koncernų čiuptuvai buvo ne tik apraizgę Seimą ir įvairias partijas, bet ir įsisukę į valstybės įstaigas, galėjo paveikti Mokesčių inspekciją. Maža to, koncernas, tikint pačiais skeptiškiausiais vertinimais, turėjo netgi savo kišeninę partiją – Liberalų sąjūdį, – finansuojamą iš „MG Baltic“ bendrovių pinigų ir šokančią pagal koncerno dūdelę.

Kaltinimai šioje byloje pateikti buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, į Klaipėdos merus bandančiam taikytis politikui, buvusiam tikra liberalų žvaigžde, Eligijui Masiuliui, taip pat ir buvusiems šio partijos kolegoms Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Galiausiai kaltinimai buvo pateikti ir juridiniams asmenims – Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui ir pačiam „MG Baltic“ koncernui. Tačiau šio koncerno vadovas, antras pagal turtingumą Lietuvoje žmogus Darius Mockus, į kaltinamųjų suolą nesėdo.

Byla jau pradėta nagrinėti teisme. Nors kaltinamieji ir jų gynėjai sugalvoja įvairiausių priežasčių, kodėl byla turėtų būti nutraukta ar grąžinta prokurorams, teisėjai pamažu keliauja link nuosprendžio...

Užversta byla, įkvėpusi Vaiko teisių apsaugos įstatymą

2018-aisiais buvo net kelis kartus užversta baudžiamoji byla, tapusi stimulu priimti dabar labai prieštaringai vertinamą Vaiko teisių apsaugos įstatymą.

Turbūt dar ne vienas prisimena itin skaudų 2017 m. sausio pabaigoje Kėdainiuose įvykdytą nusikaltimą, kai 4 metų berniukas buvo brutaliai nužudytas savo tikros motinos ir narkotikus vartojusio patėvio.

Kelias valandas Matukas buvo nežmoniškai muštas vien dėl to, kad nemokėjo taisyklingai ištarti skaičių. Rankomis, diržu ir įvairiais daiktais berniukui buvo suduota apie 135 smūgius.

Kadangi buvo daužomas per galvą ir kitus gyvybiškai svarbius organus, vaikas patyrė sunkių sužalojimų. Tačiau buvo paliktas kęsti sunkiai įsivaizduojamo skausmo.

Tik tada, kai, praėjus pusdieniui nuo sumušimo, vaiko sveikata taip pablogėjo, kad jis nustojo kvėpuoti, motina iškvietė greitąją pagalbą. Tačiau padėti jau buvo per vėlu – nors ir buvo operuotas, po kelių dienų sunkių kančių Matukas mirė.

Žvėrišką nusikaltimą įvykdžiusi pora, rodos, ėmė net gėdytis to, ką padarė, mat kaltę vertė vienas kitam – ne kartą už įvairius nusikaltimus teistas Gediminas Kontenis tikino, kad vaiką mirtinai sumušė motina, apimta narkotikų sukeltos psichozės, o Monika Kaziukaitytė teigė, jog kalčiausia yra dėl to, kad nesugebėjo apsaugoti vaiko.

2018-ųjų birželį Kauno apygardos teismas priėmė verdiktą: M. Kaziukaitytei skirta 16 metų kalėjimo, G. Konteniui – 19 metų.

Vaikui numirti kančiose leidusi motina dar skundė tokį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau lapkričio gale jis buvo atmestas. O G. Kontenis net neskundė griežtos bausmės, nes sulaukė savotiško „auksinio bilieto“ – žudiko pareikalavo Vokietija, kurioje jis yra kaltinamas ginkluotu apiplėšimu.

Prieš teismą stojo jaunos merginos žudikai

Birželį, prieš pat Jonines, Kaune buvo pradėta nagrinėti dar viena išskirtinė byla – prieš teismą stojo pusbroliai Leonas, Karolis ir Mantas Kazlauskai, kelyje pagrobę ir žiauriai nužudę jauną plungiškę Ievą Strazdauskaitę.

Ne vienam turbūt gerai žinoma ir ši veiksmo trilerį primenanti istorija, prasidėjusi 2017-ųjų kovo pradžioje, kai brangų „Audi A7“ vairavusi I. Strazdauskaitė dingo, bekeliaudama iš Plungės į Vilnių. Brangus automobilis buvo greitai rastas nuošaliame miške Jonavos rajone, merginos dingimas buvo itin mįslingas – jos ilgai nepavyko rasti, tačiau tikėtasi, kad ji gyva.

Keletą dienų truko kvapą gniaužiančios merginos paieškos, į kurias buvo pasiųsta ne tik gausybė pareigūnų – ieškoti I. Strazdauskaitės į miškus išėjo ir paprasti žmonės.

Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad pasitvirtino baisiausi lūkesčiai – I. Strazdauskaitė buvo rasta negyva, sulaikyti keturi įtariamieji žudikai ir vieno iš jų tėvai, kurie vėliau buvo paleisti.

Palengva pradėjo aiškėti kraupi nusikaltimo fabula – greičiausiai pagrobėjai I. Strazdauskaitę nusižiūrėjo dėl prabangaus automobilio, kuris priklausė merginos sužadėtinio tėvo bendrovei, ir, turėdami planą jį pagrobti, prie Elektrėnų imitavo eismo įvykį, kurio metu pagrobė ir pačią I. Strazdauskaitę, ir jos automobilį.

Nežinia, koks buvo pirminis pagrobėjų planas, tačiau jis rutuliojosi labai tragiškai – pagrobta mergina dar tą patį vakarą buvo žiauriai užmušta, greičiausiai uždaužyta kastuvu, o jos kūnas paslėptas po žeme.

I. Strazdauskaitės pagrobėjai – gan spalvingos asmenybės: tai keturi Kėdainių ir Marijampolės rajone gyvenę 23–26 metų čigonai, tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Vyrai jau turėjo problemų su teisėsauga, buvo teisti už įvairius nusikaltimus, mėgo prabangą ir gerus automobilius.

Jaunieji žvėrys

Brutalūs smurtiniai nusikaltimai, žiaurios žmogžudystės ir kruvini susidorojimai Lietuvoje jau tikriausiai mažai stebina – protu sunkiai suvokiamų nusikaltimų mūsų šalyje netrūksta ilgus metus.

Tačiau metų pradžioje prasidėjusi istorija, vėliau virtusi baudžiamąja byla, skiriasi iš kitų panašių istorijų savo beprasmiškumu. Kriminalinių gaujų atstovai kraują liedavo keršydami, aiškindamiesi asmeninius santykius ar siekdami įbauginti. Buitinės žmogžudystės ir sunkūs sužalojimai dažnai vyksta dėl gausaus suvartoto alkoholio kiekio. O nauja nusikaltėlių karta šokiruoja tuo, kad gyvybę atima be rimtos priežasties.

2018 m. sausio pradžioje per visą Lietuvą nuskambėjo Trakų rajone įvykdyta kraupi žmogžudystė, kai buvo brutaliai nužudytas ir automobilyje sudegintas nelegaliai statybvietėje sargu dirbęs Marijanas Siniavskis. Kaip paaiškėjo, vyrą nužudė jaunas vilnietis Tautvydas Pūtys, Alytaus gyventojas Aurimas Jaruševičius ir dar vienas nepilnametis iš Alytaus.

Į Trakų rajone esantį Mamavio kaimą vaikinai atvyko ketindami pavogti kuro, tačiau nusikaltimas išsirutuliojo į nužudymą – M. Siniavskiui buvo suduota daugybė smūgių kojomis, rankomis ir peiliu. Vėliau sargo automobilyje buvo sudegintas jau mirusio vyro kūnas.

Suimti jaunuoliai kaltę neigė, tačiau paaiškėjo, kad T. Pūtys galėjo būti nusikaltimo organizatorius. Kadangi jaunuolis dirbo statybvietėje, žinojo, kad čia yra laikomos dvi tonos kuro, kurį ir ketinta pavogti.

Po kelių savaičių paaiškėjo, kad šios kompanijos nariai, įtariama, nužudė dar vieną vyrą, šįkart – Alytuje. 1970 m. gimusio Zenono Merkevičiaus paieška vykdyta nuo 2017 m. lapkričio, galiausiai vyro kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas krūmuose Alytuje. Įtariama, kad šį žiaurų nusikaltimą įvykdė A. Jaruševičius su dar keliais jaunuoliais, stojusiais prieš teismą.

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek Z. Merkevičiaus, tiek M. Siniavskio žmogžudystės buvo įvykdytos tarsi be rimtos priežasties, tiesiog šiaip sau – užmuštas ir sudegintas sargas, kiek žinoma, nesipriešino, o Z. Merkevičius greičiausiai tiesiog pasipainiojo žudikų kelyje.

Rugsėjį dviejų nužudymų byla buvo atversta Vilniaus apygardos teisme, prieš teisėjus stojo aštuonių jaunuolių gauja. Kai kurie iš kaltinamųjų tokie jauni, kad jų vardų ir pavardžių neleidžia minėti įstatymai.