Išgirdus vėžio diagnozę, įsijungė gyvenimo laikmatis

Vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 20 mln. žmonių serga onkologinėmis ligomis, o kasmet vidutiniškai 8 mln. miršta nuo šių susirgimų. Taigi vėžys – viena dažniausių mirties priežasčių, todėl būtina kalbėti apie prevencines priemones, diagnostikos svarbą ir taip užkirsti kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams. Domėjomės prevencinėmis priemonėmis, vietomis, kuriose galima rasti pagalbą, socialinėmis sergančiųjų garantijomis bei kalbinome Joną Buką, sutikusį pasidalinti išgyvenimais, išgirdus priešinės liaukos vėžio diagnozę.

Pasireiškęs energijos trūkumas

J. Bukas prieš šešerius metus, dar būdamas 48 m., apsilankė pas urologą, atliko prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą ir išvydo atsakymą – 3.2 (vyrams, sulaukusiems 50 m., šis rodiklis turi būti ne didesnis nei 3.0), todėl ėmė periodiškai lankytis pas urologus. Pašnekovas atskleidė neturėjęs žalingų įpročių, anksčiau intensyviai sportavęs, pastaruoju metu mėgstąs rytais daryti mankštą, o vakarais vaikščioti gryname ore. Nors visą tą metą sveikata buvo gera, retkarčiais atrodė, kad kažkas tarsi „suvalgo“ dalį energijos. 2018 m. liepą, PSA rodikliui kilstelėjus kiek daugiau 10, Santaros klinikų Urologijos skyriaus gydytojas pacientą nukreipė atlikti priešinės liaukos magnetinio rezonanso tomografiją ir po jos pasakė, kad nustatytas vėžio židinys.

Pirmoji reakcija ir laukimas

J. Bukas pasakojo, kaip jautėsi išgirdęs diagnozę. „Gydytojas sako: „Ponas Jonai, gavau jūsų atsakymą iš Valstybinio patologijos centro, peržiūrėkite, pasiskaitykite, po to pasikalbėsime, aptarsime.“ Pasižiūriu, kad dviejų iš dvylikos mėginių atsakymas teigiamas. Na, bet ne pusė mėginių ar daugiau, tai yra gerai, pagalvojau ir nerimas, kirbėjęs viduje, nuslūgo. Kai sužinojau tyrimus, pirmiausia į galvą šovė tokia mintis: va, žmogau, įsijungė gyvenimo laikmatis ir aiškiai tiksi… Tačiau stengiausi neapkrauti sau galvos papildomais pasvarstymais ir klausimais, kodėl būtent man tai nutiko?“

Paklaustas apie artimųjų reakciją į diagnozę, pašnekovas atsakė: „Mačiau jų susirūpinimą, jiems pasakiau ir jie žinojo, kad man liga buvo diagnozuota laiku, todėl yra išgydoma. Artimiesiems pasakyti nebuvo sunku, vis dėlto kiekvienas žmogus faktus priima skirtingai.“

J. Bukas prieš operaciją sunkumų nepatyrė, tik laukimas kiek erzino. „Sunkiausia man buvo tuomet, kai reikėjo laukti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo ir biopsijos atsakymų. Mintis nuraminti padėjo literatūra, pažintis su onkologine liga ir įsiklausymas į kūno siunčiamus signalus. Ėmiau paisyti dienotvarkės, o į kasdienes problemas žvelgti paprasčiau“, – pasakojo J. Bukas.

Dažniausi susirgimai ir prevencinės priemonės

Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 žmonių. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Mūsų šalyje tarp moterų susirgimų onkologinėmis ligomis pirmauja krūties vėžys. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas sakė, jog šiuo metu organizacijai priklauso 14 tūkst. onkologinių pacientų ir net 6 tūkst. sergančiųjų krūties vėžiu. Taigi itin svarbu apie jį kalbėti.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Kartą per dvejus metus joms gali būti atliekamas mamografijos tyrimas. Esant didžiuliam sergamumui krūties vėžiu, moterims patariam tikrintis pagal šią programą – tereikia kreiptis į šeimos gydytoją. Beje, mamografijos tyrimas atliekamas ir Rokiškio rajono ligoninėje.

Moterys privalo dalyvauti ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje, nes mirtingumo rodikliai nuo šio vėžio taip pat aukšti. Ši programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Jos gali pasitikrinti kartą per trejus metus.

Rokiškėnams siūloma tikrintis pagal priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programą, skirtą vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Šiems periodiškai gali būti atliekamas PSA tyrimas.

Visiems rajono gyventojams nuo 50 iki 74 metų (imtinai) skirta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programa – kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas.

Visais atvejais tereikia kreiptis į šeimos gydytoją, jis skirs tolimesnį profilaktinį pasitikrinimą.

Tai ne nuosprendis

Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Rimos Baltrūnienės teigimu, kuo anksčiau nustatoma liga – tuo lengvesnis jos gydymas. „Nustačius ligą pirmoje stadijoje, gydymas nebus toks skausmingas, galbūt nė neprireiks chemoterapijos seansų, o ir prognozės bus kur kas geresnės. Nustačius ketvirtos stadijos vėžį situacija visai kitokia: patiriamas didžiulis stresas, taikomas sudėtingas gydymas“, – sakė gydytoja.

R. Baltrūnienė pataria kiekvienam pajusti save ir kūno siunčiamus signalus: „Reikia ieškoti savęs, atrasti pomėgius, kurie atpalaiduoja, daryti tai, kas padeda džiaugtis gyvenimu ir mažina įtampą, o svarbiausia – suprasti, kad onkologija – tai ne nuosprendis, o liga, skatinanti keistis.“

Asociacijos – viltis ir pagalba vieni kitiems

Danguolė Kondratenkienė, įveikusi onkologinę ligą, sako, kad išgirdusiam vėžio diagnozę žmogui reikia leisti išgyventi visus su šia žinia susijusius jausmus ir jokiu būdu jų negniaužti savyje. Pacientas, besigydydamas stacionare, sutinka tokio pat likimo žmonių, bendravimas su jais palengvina sunkumus.

Lietuvoje veikia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Į ją priimami visi išgirdę vėžio diagnozę. POLA atstovė Rokiškyje D. Kondratenkienė skatina visus, kuriems reikia pagalbos, kreiptis į organizaciją ir skelbia savo kontaktinį tel. 8 670 97 356.

Rokiškio rajone veikia ir „Vilties žybsnis“ – asociacija, taip pat vienijanti sergančiuosius onkologine liga. „Vilties žybsnis“ buria žmones, kurie nori ir gali padėti vieni kitiems psichologiškai, palaikyti vienas kitą sunkiu metu, atstovauti sergančiųjų interesams bendraujant su valdžios atstovais.

POLA iniciatyvos

D. Kondratenkienės teigimu, Rokiškio įstaigos ir valdžios atstovai neabejingi onkologine liga sergantiems pacientams. Asociacijos nariai, turintys POLA kortelę, gali važiuoti su 80 proc. nuolaida Rokiškio miesto ir priemiesčio autobusais, su 50 proc. nuolaida maudytis Rokiškio baseine, Rokiškio kultūros centras suteikia galimybę gauti nemokamų kvietimų į kiekvieną renginį, koncertą ir spektaklį.

D. Kondratenkienė visų sergančiųjų vardu už pagalbą ir dėmesį dėkoja rajono merui Ramūnui Godeliauskui, kuris asmeniškai pažadėjo globoti šią organizaciją, taip pat visoms įstaigoms, kurios neliko abejingos.

Stengiamasi pagerinti visų šalies sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvenimo sąlygas: ketinama taikyti 80 proc. nuolaidą tolimojo ir vietinio susisiekimo autobusų, troleibusų, traukinių ir keltų bilietams. Vyriausybei ir Seimui pritarus, tokia lengvata įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. POLA prezidentas Š. Narbutas sako, jog tai leistų pacientams ir jų artimiesiems daugiau lėšų skirti sveikatos priežiūrai. Šiuo metu onkologinės ligos pradžioje žmogus neįgyja neįgaliojo statuso, todėl negauna ir transporto lengvatų, nors privalo dažnai vykti į didžiuosius Lietuvos miestus apžiūrų, procedūrų ir konsultacijų. Taigi transporto išlaidos kartais tampa didžiule finansine našta.

POLA rekomenduoja į Darbo kodeksą įtraukti draudimą diskriminuoti kitokios sveikatos būklės žmones, nukentėjusieji dėl to galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Anot Š. Narbuto, darbo rinkoje sergantieji onkologinėmis ligomis yra diskriminuojami: „Dažniausiai žmonės bijo, kad darbdaviai, išgirdę diagnozę, atleis iš darbo. Pasitaiko, kad sergantieji atleidžiami jų pačių prašymu, tuomet negauna jokių išmokų. Taigi diskriminacija sveikatos pagrindu, ypač regionuose, išlieka gaja stigma, todėl svarbu, kad žmonės, nepaisant ligos, galėtų išlikti aktyvūs darbo rinkoje bei gyventų oriai.“

Greta ŠLIURPAITĖ