Išeivė iš mažo Širvintų miestelio vadovauja 400 kartų didesnio miesto lietuvių bendruomenei

Dažnas Širvintų krašto gyventojas prisimena Vileikiškių kaimo bendruomenės įkūrėją, pirmininkę, auksinių rankų meistrę Jeleną Mikulevičienę. Apie ją ir jos dailės darbus ne vieną kartą rašė rajono laikraštis. Moteris prieš 9 metus emigravo iš Lietuvos, sėkmingai ištekėjo, dabar yra Jelena Masiukė, gyvena Anglijoje, įsikūrusi Lidso mieste.

- Kokios nuotaikos lydėjo, kai 2009 metais palikote Lietuvą, Širvintų rajoną, Vileikiškius. Kaip ilgai kamavo ilgesys palikus tėviškę?

- Kaip ir daugelis emigravusių lietuvių, taip ir aš galvojau, kad mano išvažiavimas į užsienį bus laikinas, užsidirbsiu pinigėlių ir grįšiu. Bet gyvenimas susiklostė kitaip: čia sutikau savo vyrą, atvyko ir mano vaikai, patobulinau anglų kalbos įgūdžius, susiradau naujų draugų ir bendraminčių. Taip ir prabėgo tie 9 metai svetur. Tėviškės ilgesys visada buvo ir bus, ilgiuosi artimųjų, draugų, Širvintų krašto žmonių ir organizuojamų renginių, buvusių kultūros namų kolegų, gimtojo miesto, kuris kaskart taip gražėja. Neatmetu galimybės grįžti atgal į Lietuvą.

- Kaip sekėsi įsikurti Anglijoje?

- Kaip ir daugeliui... Pradžia nebuvo lengva, nors jau turėjau darbą bei pastovią gyvenamąją vietą. Labiausiai trukdė silpnoki anglų kalbos įgūdžiai. Nors mokykloje jos ir mokiausi, bet, atvykus svetur, žinios be praktikos buvo nieko vertos. Teko intensyviai mokytis anglų kalbos. Po truputį pripratau prie šalies kultūros, papročių ir naujo gyvenimo būdo. Atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, o su juo geresnis ir lengvesnis darbas.

- Širvintų rajone esate įkūrusi Vileikiškių bendruomenę, padėjusi kurtis kitoms rajono bendruomenėms. Kaip ir kodėl kilo mintis vėl įsitraukti į lietuvių bendruomenės veiklą svetur?

- Nuo 2002 metų buvau Vileikiškių kaimo bendruomenės primininke, o vėliau dar ir 5 metus kultūros namų vedėja. Matyt, jau esu tokia, negaliu sėdėti ir nieko neveikti, turiu kažką organizuoti, kažkam padėti arba šiaip pasidalinti savo mintimis, darbais ir idėjomis. Netrukus po išvykimo pradėjau ilgėtis panašios veiklos, kuria užsiiminėjau savame krašte. Pasiūliau idėją įkurti lietuvių bendruomenę Lidso mieste. Greitai suradau bendraminčių, kurie jau buvo užregistravę ne pelno siekiančią organizaciją, turinčią tikslą puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas. Aš įsitraukiau į veiklą ir niekaip negaliu pasitraukti.

- Plačiau papasakokite apie Lidso lietuvių bendruomenę. Kokius darbus dirbate, kiek turite narių, kiek išeivių iš Širvintų rajono?

- Lietuvių bendruomenė Lidso mieste įkurta 2011 metais. Šiuo metu yra 15 aktyvių narių ir dar tiek pat bičiulių, turime nemažą būrį savanorių. Mūsų bendruomenė labai puoselėja lietuvybę: švenčiame lietuviškas šventes, laikomės tradicijų, minime svarbias šventes ir bendraujame tik gimtąja kalba. Svarbiausias mūsų uždavinys - suaktyvinti lituanistinės mokyklėlės „Saulutė“ veiklą. Labai liūdna pasidaro, kai paklausi tėvelių, kurių vaikai lanko mūsų mokyklėlę, ar jie galvoja grįžti atgal į Lietuvą, ir nesulauki nei vieno teigiamo atsakymo. Tada ir susimąstai, kad mus tai tik dar labiau įpareigoja dirbti besirūpinant lietuviškumu. Viena iš Lidso bendruomenės įkūrėjų taip pat buvusi Širvintų rajono gyventoja, pažįstu nemažai širvintiškių, gyvenančių Lidso mieste ir apylinkėse, kurie lankosi mūsų organizuojamuose renginiuose. Patys didžiausi ir sėkmingiausi mūsų renginiai, į kuriuos ateina per 700 lietuvių, yra Kalėdų šventės ir Kaziuko mugė. Aš labai džiaugiuosi, kad Lidso lietuvių bendruomenė yra aktyvi komanda, kurioje dirbame ir kuriame kartu, o tai duoda gerus rezultatus.

- Kaip ruošiatės Lidso mieste paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį?

- Mes labai džiaugiamės, kad mūsų veikla susidomėjo Lidso miesto merė. Ji, sužinojusi, kad Lietuva švęs ypatingą gimtadienį, pakvietė mūsų bendruomenę atvykti į Savivaldybę paminėti šios svarbios dienos. Kadangi pakvietime žmonių skaičius yra ribotas, tai mes visus Lidso lietuvius pakviesime Lietuvos 100-metį švęsti liepos 6-ąją. Mūsų idėja pakvieti 100 tautiečių giedoti himno ir pasodinti lietuvišką ąžuoliuką tikrai bus įgyvendinta. Tikimės, kad augantis ąžuolas taps lietuvių traukos centru.

- Ko palinkėsite ne tik Vileikiškių, Musninkų, bet ir visiems Širvintų krašto žmonėms, kurie Jus prisimena ir mini geru žodžiu?

- Linkiu visada tikėti tuo, ką darote, kurti grožį ir gėrį, dovanoti savo šypsenas kitiems, negailėti mielų žodžių ne tik savo artimui, bet ir tiesiog nepažįstamam žmogui.

- Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas
Jelenos Masiukės nuotraukos