Išaušo svarbių pokyčių diena: kas keisis nuo liepos 1 d. ir dėl ko reikėtų suskubti

Dar nepriėmę sprendimo dėl pensijos kaupimo antrojoje pensijų sistemos pakopoje ar norintys susimokėti „užmirštus“ mokesčius turėtų suskubti – liepos 1-oji yra paskutinė diena. LRT.lt primena, kokių pokyčių reikėtų laukti nuo liepos pradžios ir ką dar reikėtų padaryti per šį pirmadienį.

Galutinis sprendimas: ar kaupti pensijai antrojoje pakopoje

Liepos 1 d. yra paskutinė dar nepriėmusiems sprendimo dėl dalyvavimo antroje pensijų sistemos pakopoje arba nespėjusiems savo sprendimo pranešti.

Gyventojams reikia apsispręsti, ar jie kaups pensiją privačiuose pensijų fonduose. Kaupę iki šiol, tačiau planuojantys nebekaupti turi priimti kitą svarbų sprendimą – ar pinigus palikti pensijų fonde, ar su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“.

„Liepos 1-oji yra paskutinė diena, kai gyventojai, kurie dalyvavo kaupime, gali išreikšti norą sustabdyti kaupimą (lėšas palikti fonde) arba nutraukti kaupimą ir visą sukauptą sumą pervesti „Sodrai“, – tai padidintų jų senatvės pensiją.

Šiemet naujai į kaupimą įtraukti gyventojai taip pat turi teisę iki liepos 1 d. atsisakyti kaupti. Tai galima padaryti prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui ir pateikus prašymą dėl pensijos kaupimo arba bet kuriame „Sodros“ skyriuje. Neatsisakiusieji gyventojai pradės dalyvauti kaupime nuo liepos mėnesio ir atsisakyti kaupimo galimybės nebebus“, – sako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Jeigu gyventojas, įtrauktas į sistemą, apie savo sprendimą sustabdyti kaupimą ar nedalyvauti kaupime neinformuos, jis automatiškai taps pensijų sistemos antrosios pakopos dalyviu. Vėliau atsisakyti dalyvauti kaupime galės tik tie asmenys, kurie įrodys, kad informuoti apie savo apsisprendimą negalėjo dėl svarbių priežasčių.

S. Jarmalis atkreipia dėmesį, kad iki liepos 31 d. gyventojai, apsisprendę kaupti pensijai antrojoje pensijų pakopoje, gali padidinti savo įmoką iki 3 proc. ir gauti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskatą, jeigu iki šiol jie kaupia 1,8 proc. tarifu.

Kaupę, bet nenorintys kaupti II pakopoje turėtų kreiptis į savo kaupimo bendrovę, o nekaupę prisijungti prie savo „Sodros“ paskyros ir atsisakyti kaupimo.

Bene aktyviausiai gyventojai į „Sodrą“ dėl kaupimo pensijai kreipėsi dar sausį, bet, anot „Sodros“, žmonės sujudo ir birželį.

Paskutinė diena „prisiminti mokesčius“

Užmiršusieji sumokėti mokesčius liepos 1-ąją turi paskutinę galimybę juos prisiminti ir sumokėti be baudų ar delspinigių, nes po liepos 1-osios Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujins kontrolę ir visi „užmirštuoliai“ bus nubausti.

Mokesčius susimokėti turėtų tie mokėtojai, kurie gavo laišką apie jų rizikingumą arba fiksuojamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. Kaip anksčiau informavo VMI, galimybė susimokėti „pamirštus“ mokesčius už praėjusius penkerius metus yra vienintelė ir daugiau nepasikartos.

Deklaruoti „pamirštus“ mokesčius gyventojai ir įmonės gali patikslindami ar pateikdami 2014–2018 m. mokesčių deklaracijas.

Kaip LRT.lt sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, deklaracijos tikslinamos ar teikiamos bendra tvarka, prie jų nereikia pridėti jokių papildomų prašymų ar pajamas pagrindžiančių dokumentų.

„VMI neidentifikuoja asmenų, kurie pasinaudoja galimybe atsiskleisti ir būti atleisti nuo delspinigių ir baudų. Papildomai deklaruotus mokesčius reikia sumokėti per 20 dienų. Jei šis terminas per trumpas, galima kreiptis į VMI ir sudaryti periodinių mokėjimų grafiką iki 2 metų be jokių palūkanų“, – sako R. Virvilienė.

Anksčiau VMI vadovė yra teigusi, kad po liepos 1-osios VMI didžiausią dėmesį kreips į tuos, kurie apie VMI fiksuojamus neatitikimus, susijusius su galimu mokesčių vengimu, buvo informuoti, tačiau nepasinaudojo galimybe atsiskleisti ir mokesčius sumokėti.

„Nepasinaudojus vienintele galimybe atsiskleisti, po liepos 1 d., nustačius mokesčių įstatymų pažeidimų, VMI ne tik priskaičiuos delspinigius, bet skirs gerokai didesnes baudas. Mokesčių mokėtojai rizikuoja pakliūti į minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančiųjų sąrašą. Dėl to jie gali prarasti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netekti paramos gavėjo statuso, pablogės jų skolinimosi iš finansų įstaigų galimybės, jie bus kontroliuojami ilgesnį nei įprastai laiką, nustatyti pažeidimai bus viešinami“, – atkreipia dėmesį R. Virvilienė.

Apie VMI turimą informaciją bendrovės galės sužinoti prisijungusios prie „Mano VMI“ paskyros, čia bus atverti duomenys, kuriuos iki tol matydavo tik VMI.

VMI taip pat primena, kad įmonėje fiksuojamo PVM atotrūkio faktas bus skelbiamas viešai.

Liepos 2-ąją deklaracijas ir toliau bus galima tikslinti ar pateikti, tačiau nebebus galimybės to padaryti be baudų ar delspinigių.

Galimybe atsiskleisti pasinaudojo jau 800 gyventojų ir įmonių. Sudaryti periodiniai mokėjimai siekia daugiau nei 7 mln. eurų sumą.

Skelbiamas Šeimos kortelių startas, bet pačių kortelių reikės palaukti

Liepos 1-ąją įsigalioja Šeimos kortelės įstatymas, kuris numato, kad tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos ir neįgalų artimąjį, nepaisant jo amžiaus, globojančios šeimos šiemet galės pretenduoti į šeimos korteles, kurios suteiktų įvairių nuolaidų.

Tiesa, liepos 1-ąją dar nebus pradėtos dalinti pačios kortelės. Nuo šios dienos prasidės kortelės gavėjų duomenų tikslinimas ir vardinių kortelių gamyba. Svarbu nepamiršti, kad šeimos kortelės bus gaminamos tik tiems, kurie pateikė prašymą tokiai kortelei gauti.

„Liepą įsigalios Šeimos kortelės įstatymas ir prasidės kortelių gamyba, o paskui ir platinimas gausioms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Su šia kortele šeimos, kaip planuojama, nuo rugsėjo galės pasinaudoti kortelės partnerių suteikiamomis nuolaidomis prekėms, paslaugoms ar renginiams.

Pačioms šeimoms nereikia atlikti jokių aktyvių veiksmų, išskyrus, kad šiuo metu jos jau gali įvesti ar patikslinti savo elektroninio pašto adresą informacinėje sistemoje SPIS, o nuo liepos 10 d. į nurodytą elektroninį paštą ateis užklausa, ar asmuo sutinka gauti informaciją. Kiek vėliau bus prašoma užpildyti prašymą kortelei gauti“, – LRT.lt teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė.

Anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra teigęs, kad kortelės pirmuosius savininkus turėtų pasiekti rugpjūčio viduryje.

Planuojama, kad ant kortelės turėtų būti nurodyti visi šeimos nariai, kurie galės kortele naudotis. Jeigu šeimos narių būtų daugiau nei šeši, šeimai būtų išduota ne viena kortelė.

Birželio pradžioje L. Kukuraitis dar negalėjo tiksliai nurodyti, kokios naudos gali tikėtis šeimos kortelių turėtojai. Kaip tada sakė ministras, planuojama keisti Transporto lengvatų įstatymą, kad Šeimos kortelę turinčios šeimos galėtų gauti nuolaidą tarpmiestiniam transportui.

Taip pat buvo deramasi su Kultūros ministerija, kad kortelės turėtojai galerijose ir muziejuose sekmadieniais galėtų lankytis nemokamai. Buvo kalbamasi su Sveikatos ministerija dėl galimybės suteikti lengvatų artimąjį su negalia slaugančioms šeimoms, įsigyjant reikiamas medicinos ar sveikatinimo priemones.

Sutarus dėl lengvatų jomis vėliau rūpintųsi nevyriausybinės organizacijos, kurios laimėtų ministerijos konkursą.

Remiantis įstatymu, Šeimos kortele galės naudotis neįgalųjį slaugančios ar prižiūrinčios šeimos ir šeimos, kuriose auga trys ir daugiau vaikų, įvaikių ar globotinių iki 18 metų arba vyresnių, jeigu jie nedirba, neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje.

Jeigu tėvai išsiskyrę, kortelę gaus tas asmuo, su kuriuo gyventi lieka vaikai. Jeigu toks žmogus sukurs naują šeimą, vaikai šeimoje bus vertinami bendrai.

Šeimai bus išduodama viena nemokama kortelė, kuria naudojantis reikės pateikti ir asmens tapatybės dokumentą. Jeigu šeimos nariai norės naudotis kortelėmis atskirai, jiems reikės užpildyti papildomus prašymus ir kompensuoti kortelės gamybos išlaidas.

E. Samoškaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo liepos 1 d. nepasiturinčios šeimos jau galės kreiptis į savivaldybes dėl 76 eurų dydžio vienkartinės paramos mokinio reikmenims įsigyti. Dėl šios vienkartinės paramos kreiptis galima iki spalio 5 d.

Be to, nuo liepos 1-osios, kai vertinami specialieji poreikiai, pensijos amžiaus sulaukusiems neįgaliesiems nebereikės vykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), nes asmens savarankiškumą vertinantį klausimyną užpildys savivaldybių darbuotojai.

Jaunoms šeimoms finansinė paskata pirmajam būstui įsigyti galės būti teikiama kartu su savivaldybės ar pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama, tačiau bendra finansinės paskatos ir finansinės paramos dalis negali būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės.

Didėja maksimali nedarbo išmoka: netekę darbo kai kurie gaus šiek tiek daugiau

Nuo liepos 1 d. didės maksimali nedarbo išmoka – ji sieks 728,36 euro. Iki šiol galiojusi maksimali išmoka buvo 63 centais mažesnė.

S. Jarmalis pabrėžia – bendra darbo išmokų tvarka nesikeičia ir jos nedidėja: „Didėja tik maksimalus nedarbo išmokos dydis, bet jis aktualus maždaug tūkstančiui gyventojų, kurie gauna didžiausias nedarbo išmokas, kitiems pokyčių nėra. Maksimalus nedarbo išmokos dydis keičiasi kas ketvirtį, nes yra susietas su vidutiniu ketvirčio darbo užmokesčiu.“

Pagal pasikeitusią nedarbo išmokų skaičiavimo tvarką, žmogus, Užimtumo tarnyboje užsiregistravęs iki birželio 30 d., galės gauti išmoką, kuri maksimaliai sieks 75 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį.

Jeigu Tarnyboje žmogus vis dėlto užsiregistravo po birželio 30 d., maksimali nedarbo išmoka sieks 58,18 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį.

Išmoką paprastai sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Pastovioji dalis siekia 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, minimalios mėnesinės algos neatskaičius mokesčių. Ši suma šiuo metus siekia 129,15 euro. Kintamąją dalį lemia iki tol per 30 mėnesių darbuotojo gautos pajamos. Įvertinus šį laikotarpį, nustatomos vidutinės asmens gautos pajamos.

Nedarbo išmoką gyventojas gali gauti devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius ji mažėja. Pirmuosius tris mėnesius mokama suma siekia 38,79 proc. asmens iki tol gautų vidutinių pajamų. Kitus tris mėnesius išmoka sumažėja iki 31,03 proc. gautų pajamų. Paskutinius tris mėnesius mokama suma siekia 23,27 proc.

Birželio 1 d., remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje buvo registruotas 7,9 proc. nedarbo lygis. Darbo ieškojo daugiau kaip 165 tūkst. gyventojų. Iš jų daugiau kaip 136 tūkst. – bedarbiai.