Išaugo nepasitikėjimas R. Žemaitaičiu, gyventojai vis dar labiausiai nepasitiki I. Šimonyte ir G. Landsbergiu

Nuo praėjusių metu augusį „Nemuno aušros“ populiarumą lydi ir neigiamas visuomenės požiūris į partijos pirmininką Remigijų Žemaitaitį. Kaip rodo Eltos užsakymu sausio 25 – vasario 8 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, nuo praėjusių metų kovo nepasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo 1,3 iki 13,2 proc.

Visgi pirmoje vietoje pagal nepasitikėjimą rikiuojasi buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai, kad nepasitiki Lietuvos diplomatijai vadovavusiu buvusiu konservatorių pirmininku teigė 17 proc. respondentų. Iš esmės toks pat rodiklis (17,7 proc.) buvo ir 2024 m. kovą. 

Antroje vietoje – buvusi premjerė I. Šimonytė, kuria nepasitiki 15 proc. respondentų. Šiai politikei vadovaujant Vyriausybei nepasitikėjimo reitingas buvo kur kas didesnis ir praėjusių metų kovą siekė 22,4 proc.

Tuo metu dabartiniu premjeru Gintautu Palucku nepasitiki 2,1 proc. apklaustųjų.

Trečioje vietoje besirikiuojančiu R. Žemaitaičiu nepasitiki 13,2 proc., kai pernai kovą juo nepasitikėjo tik 1,3 proc. respondentų.

Per beveik metus reikšmingai keitėsi visuomenės nuomonė apie prie Vyriausybės vairo sėsti žadėjusią, tačiau pažadą sulaužiusią socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Pernai ja nepasitikėjo vos 0,9 proc. respondentų, šiemet tas skaičius siekia jau 8,3 proc.

Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu nepasitiki 6 proc. respondentų. Toks pat skaičius buvo ir pernai kovą.

Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku Petru Gražuliu nepasitiki 7,6 proc., prezidentu Gitanu Nausėda – 4,6 proc., Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu – 3,7 proc., eurokomisaru Andriumi Kubiliumi – 3,1 proc., buvusia „Nemuno aušros“ nare Agne Širinskiene – 2,9 proc., krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene – 2,6 proc., buvusia Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen – 2,4 proc.

Apklausoje taip pat paminėtas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuriuos nepasitiki 2,3 proc., buvęs „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.), buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas (2,2 proc.), konservatorius Žygimantas Pavilionis (2,2 proc.), buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (2,1 proc.). Paminėti ir Seimo narys Ignas Vėgėlė (2 proc.), naujai išrinktas „valstiečių“ pirmininkas Aurelijus Veryga (1,6 proc.), „Laisvės partijos“ buvusi vedlė Aušrinė Armonaitė (1,1 proc.), žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas (1 proc.), „Darbo partijos“ lyderis Viktoras Uspaskich (1 proc.), buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus (0,9 proc.) ir galiausiai, buvęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius (0,7 proc.)

Dar 27 proc. respondentų įvardijo, kad nėra tokių visuomenės veikėjų arba jų nežino. Pernai taip sakiusiųjų skaičius siekė 35 proc.

Politologas: kai esi galios pozicijoje, visuomenei atsiranda interesas nepasitikėti

VDU politologo Igno Kalpokas R. Žemaitaičio šuolio procentą aiškina tuo, kad „Nemuno aušros“ lyderis praėjusių metų kovą tebuvo atsistatydinęs Seimo narys ir menkai žinomas, todėl vargu, ar visuomenė jį galėjo įvardyti kaip keliantį nepasitikėjimą.

„Tiesiog per mažai jį matė, per mažai žinojo. Taip, jis buvo kontraversiškas dėl to, kad jam buvo apkalta vykdoma, bet jis nebuvo pakankamai svarbus politikas. Dabar, kai jis tapo svarbesniu politiku, natūralu, kad juo nepasitikinčiųjų (skaičius – ELTA) užaugo“, – komentavo politologas.

Pakritusį I. Šimonytės rodiklį I. Kalpokas aiškina tuo, kad iš dalies tai nulėmė jos nuėjimas nuo galios pozicijos. Pasak I. Kalpoko, išėjus iš tokių pozicijų tam tikra prasme tampama nesvarbiu ir visuomenei atsiranda interesas nepasitikėti kažkuo kitu, kas turi įtakos kasdieniam gyvenimui.

„Kitas dalykas, gal kažkiek veikia ir nostalgija. Turint omenyje, kaip matome iš kitų apklausų, nelabai mėgstama yra ir šita Vyriausybė. Gal yra tam tikras procentas žmonių, kurie dabar žiūrėdami atgal galvoja, kad gal nebuvo taip viskas ir blogai“, – samprotavo I. Kalpokas.

Apie V. Blinkevičiūtės vertinimą politologas atsiliepė, kad ryškesnis paveikslas būtų matomas, jei nepasitikėjimo rodiklis būtų pamatuotas pernai metų lapkritį po rinkimų, kada ir emocijos dėl neįvykdytų V. Blinkevičiūtės pažadų buvo „šviežios“.

„Dabar mes V. Blinkevičiūtės nuo rinkimų, bent jau nuo koalicijos formavimo, nematėme labai daug. Mano darbinė prielaida visuomet yra, kad nepasitikėjimas, išskyrus ten tuos chroniškus atvejus kaip Gabrielius ir Vytautas landsbergiai ir panašiai, dažniausiai yra susietas su tuo, kaip ir kiek žmogus yra matomas“, – teigė I. Kalpokas.

„V. Blinkevičiūtė šiuo metu nelabai kaip gali paveikti mūsų gyvenimą“, – pridūrė jis.

Apklausa vyko 2025 m. sausio 25 – vasario 8 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai nepasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2025 metų sausio mėnesį respondentai paminėjo 57 visuomenės veikėjus, kuriais jie labiausiai nepasitiki (beveik prieš metus 2024 m. kovą buvo 77).

Pateiktas 25 politikų sąrašas, kuriuos, kaip nepatikimiausius, paminėjo daugiau nei pusė procento apklaustųjų.