REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Rinkimai 20232023 m. Kovo 5 d. 21:33

Išaugęs rinkėjų aktyvumas rodo savivaldos rinkimų reikšmės didėjimą

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ignas JačauskasŠaltinis: BNS


260779

Rinkėjų aktyvumas šiuose savivaldos rinkimuose neparodė dramatiškų pokyčių, bet jo augimas lyginant su ankstesnių rinkimų ciklais gali signalizuoti apie didėjančią jų reikšmę gyventojams, sako politologai.

„Kažkokių labai didelių dramatiškų pokyčių nėra, lyginant su praeitais rinkimais. Kitą vertus, simboliška, kad šiuose savivaldos rinkimuose aktyvumas buvo didesnis negu 2020-ųjų Seimo rinkimuose (47,16 proc. – BNS). Tai, sakyčiau, įvykis įdomus, nes paprastai savivaldos rinkimus laikome antraeiliais (...). Panašu, kad savivaldos rinkimų reikšmė didėja gyventojų akyse“, – BNS sekmadienio vakarą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė A. Ramonaitė.

Jos kolega iš TSPMI Mažvydas Jastramskis taip pat pastebi, kad aktyvumo rodikliai neatnešė „kažkokių revoliucijų“, nors lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais jis išaugo maždaug procentiniu punktu.

„Rinkėjų aktyvumas, kaip savivaldos rinkimuose Lietuvoje, yra tikrai neblogas, nes jis yra didesnis, nei praėjusiuose Seimo rinkimuose. Aišku, ten buvo covidas, tad palyginti labai sunku. Bet 2016-aisiais Seimo rinkimuose buvo 52,7 proc., tai atsiliekame nedaug ir tai yra gerai“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų – aktyvumas siekia beveik 49 procentus.

2019-aisiais bendras aktyvumas siekė 47,9 proc., 2015-aisiais – kiek daugiau nei 47 procentai.

M. Jastramskio manymu, aktyvumą galėjo paskatinti ir kiek ryškiau nušviestas priešrinkiminis laikotarpis, galbūt iš sąrašų oficialiai išbraukta paprastai rinkimuose pasyvesnių emigrantų dalis.

Politologas neatmetė, kad rinkėjus vis dar galėjo skatinti ir jau anksčiau įvykusios reformos įtraukiant į rinkimus komitetus, įteisinant ir tiesioginius merų rinkimus.

Tuo metu A. Ramonaitė svarstė, kad įtakos turėjo ir praėjęs sąlyginai nemažas laikas nuo paskutinių rinkimų – pastarąjį kartą 2020-aisiais Lietuva rinko Seimą.

„Žmonės, viena vertus, nėra pavargę nuo rinkimų, kitą vertus, galbūt yra pasiilgę progos išreikšti savo valią. Rinkimų maratone savivaldos rinkimai yra pirmieji, tad tai yra paranku“, – sakė politologė.

Anot M. Jastramskio, kurioms politinėms jėgoms bus naudingos šios tendencijos, pasakyti sudėtinga, kadangi konkrečiose apylinkėse gali būti mobilizevęsis skirtingas elektoratas.

„Nesakyčiau, kad kažkam tai išeis labai į pliusą ar į minusą (...). Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje yra labai didelis aktyvumas, lyginant su miestu, ir tai tikrai ne Sauliaus Skvernelio demokratams palanku. Tad svarbu žiūrėti, kur kas ateina: mieste, tam tikrose apygardose, dešiniesiems didesnis aktyvumas yra geresnis, kaimiškose partijose – galbūt tokioms partijoms kaip Skvernelio demokratai“, – kalbėjo jis.

A. Ramonaitė laikosi nuomonės, kad nors įprasta manyti, jog didesnis aktyvumas gali būti ne toks palankus tradicinėms partijoms, ypač konservatoriams, kurių rinkėjai įprastai uoliau eina į rinkimus, reikėtų įvertinti ir didėjanti jaunų rinkėjų aktyvumą.

„Kita vertus, yra ir jaunimo aktyvumas, kuris prieš gerą dešimtmetį buvo silpnoji vieta, ir pastaraisiais metais jis buvo vis didesnis. Tada tai išeina į naudą ir liberalioms partijoms, viena vertus, kita vertus – ir tiems patiems konservatoriams. Tai galų gale gali išeiti, kad tos dvi skirtingos tendencijos gali atsverti viena kitą“, – tvirtino politologė.

Ji atkreipė dėmesį ir į išankstinio balsavimo rezultatus, kai didesnis aktyvumas fiksuotas kai kuriose mažesnėse savivaldybėse, nei miestuose.

„Tas rinkiminis aktyvumas – nežinia, kas ten gali slypėti, tarkime, yra gal kažkokios įsitvirtinusios partijos, kurios „surinkinėja“ balsus ateidami į namus, tai tas aktyvumas gali būti nebūtinai super didelio pilietiškumo, o kažkokių kitų procesų ženklas. Miestuose tai vyksta galbūt mažiau arba išvis nevyksta“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Tarybų ir merų rinkimai sekmadienį vyko 60-yje Lietuvos savivaldybių.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA