Iš ūkio kvapnios ir skanios uogos – tiesiai pirkėjui

Turguje braškių augintojams tenka konkuruoti su prekiaujančiais importinėmis, dvigubai pigesnėmis uogomis. Pirkėjai renkasi ar mokėti brangiau už mūsų ūkininkų užaugintą, tiesiai iš lysvės atvežtą uogą, ar pirkti pigesnę, graikišką. Uogyno šeimininkai Jurgita ir Valdas Piščikai Juodikių kaime savo užaugintas gėrybes pardavinėja porą savaičių, bet šiemet apyvarta sumažėjusi, nors kaina ne didesnė už pernykštę. Ūkininkė Rimantė Juciūtė iš Bareikų kaimo tvirtino, jog braškės atpigs tik pradėjus skinti lysvėse.

Šiltnamiuose noksta ir avietės

Pirmąjį braškių derlių nuskynę prieš 23 metus Juodikių kaime, Agluonėnų seniūnijoje, jauna ūkininkų šeima Jurgita ir Valdas Piščikai per tą laiką išplėtė nemenką uogų ūkį „Kupeta“. Braškėmis prekiauja ne tik Gargžduose – aštuoniuose miestuose. Ir ne tik jomis – pirkėjams sunku patikėti, jog, be braškių, jų šiltnamiuose noksta ir avietės. Gal dėl to gargždiškiai pastarosiomis beveik nesidomi, o kitose prekybos vietose yra paklausesnės. Iš viso trys hektarai uogynų yra šiltnamiuose ir dar keli hektarai – po atviru dangumi. Pirmiausia užsiveisę braškyną pastarojo nebeplečia – didina avietyną šiltnamyje. „Mūsų klimatas netinka jas auginti lauke, – tvirtino V. Piščikas. – Auginame ekskliuzyvinės veislės avietes – vieninteliai Lietuvoje turime šią teisę. Mus konsultavo Didžiosios Britanijos bendrovė, kaip auginti be chemijos. Turime kamanių, kurios skraido nuo žiedo ant žiedo, pernešdamos žiedadulkes. Argi jos išgyventų naudojant chemikalus?“ Uogos skanios – tikras desertas. Jos auginamos šiltnamyje vazonuose, dera iki pat rudens. Beje, už 300 gramų saldžių, kvapnių aviečių prašo 4 eurų, už kilogramą braškių – 10 Eur.

Piščikų ūkio šiltnamiuose auginamos ne tik braškės, avietės, bet ir gervuogės, kurios tik pradėjusios žydėti. Lauke 2,2 ha plote uogas sunokins šilauogės, kurias planuoja skinti birželio pabaigoje, iki rudens lysvėse derės braškės.

Nebijo nei šalnos, nei sausros

„Didžiausios priežiūros reikalauja šiltnamiai, – atskleidė V. Piščikas. – Reikia nuolat stebėti, nes sutrikus laistymui per pusvalandį gali prarasti visą derlių.“

Turėdami apsaugą nuo šalnų (jas pasitinkant reikia stipriai laistyti uogyną, kad šąlant susidarytų varvekliai), ūkininkai jų nesibaimina, taip pat ir sausros, nes įsirengę automatizuotą laistymo sistemą. Tačiau baugina vėjai, audros, kurioms atūžus kyla bėdų. Antai šį pavasarį „Laura“ sulaužė, suniokojo du didžiulius šiltnamius – kiek darbo, kiek nuostolių pridarė – iki šiol nespėjo jų sutvarkyti ir pasodinti braškių kaip buvo planavę.

Beje, ūkininkai tik pirmajam šiltnamiui pasinaudojo europine parama. Jie kalbėjo, kad uogų auginimo ūkyje daug rankų darbo. „Kol pradėjome skinti braškes, jas teko tris kartus nuravėti, – dėstė uogų augintojai. – Pasaulyje nėra sukurtos efektyvios skynimo mašinos – visur skinama rankomis.“ Pasiteiravus, ar šiltnamyje vazonuose auginami uogynai nereikalauja daug mineralinių trąšų, V. Piščikas atsakė, jog šie gauna tiek, kad išgyventų. „Padauginus uogos prarastų skonį“, – atskleidė V. Piščikas. Jis parodė šiltnamyje, kaip lipniomis gaudyklėmis gaudo kenkėjus.

Įtikti pirkėjams

Pirmąsias braškes nuskynus gegužės pabaigoje, darbo – iki vėlyvo rudens. Piščikai prisiminė, jog vienais metais uogas pardavinėjo iki gruodžio 4 dienos. Jie atsipalaiduoja tik nuo Kalėdų iki kovo mėnesio.

Darbymetis uogyne įsibėgėja, bet dar nėra intensyviausias: šiuo metu kasdien priskinama apie 300 kilogramų braškių. „Bet tai tik pradžia – vėliau priskinsime apie 800 kg. Po savaitės kelsiuos pusę ketvirtos ryto“, – šyptelėjo V. Piščikas. Pasak ūkininkų, sudėtingiausia prognozuoti, kiek parduos per dieną. „Skirtingose vietose pirkėjų poreikiai skirtingi – vienur perka vienos veislės, kitur – kitos. Svarbu nenuvilti pirkėjų“, – sakė pašnekovai.

Darbymečiu ūkyje dirba 50–60 samdomų žmonių: uogų skynėjai, pardavėjai, išvežiotojai ir kiti. Su jais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Ūkininkų teigimu, geriausi skynėjai, kurių nesą daug, uždirba apie 1300–1500 eurų per mėnesį. Buhalterė apskaičiavusi, jog šiame ūkyje vidutiniškai kas mėnesį dirba 26 darbuotojai.

Uogų auginimo ūkis „Kupeta“ – vienas iš nedaugelio stambesnių šalyje, tiekiantis uogas pirkėjams be jokių tarpininkų. „Mūsų uogų niekas neperpardavinėja“, – patikino ūkininkai. Bet jie apgailestavo, kad šiemet dėl karantino apyvarta sumažėjusi kone dvigubai. Tačiau savo užaugintomis gėrybėmis jie nebeprekiauja, kaip anksčiau, iš namų.

Iš lysvės – į namus

Prieš 3 metus Rimantė Juciūtė su vyru, Bareikų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, užsiveisusi braškyną, kasmet jį plečia. Šiemet trigubai didesni šiltnamiai – 20 arų noksta uogos. „Šį pavasarį vėlavo derlius, nes audra nudraskė šiltnamius. Pirmąsias uogas į Klaipėdą, senąjį turgų, nuvežėme paskutinę gegužės savaitę. Ankstyva veislė, bet uogos saldžios“, – patikino braškių augintoja Rimantė. Ji džiaugėsi, kad yra nuolatinių pirkėjų ir Gargžduose, kurie laukia jos uogų. Braškes parduoda po 10 eurų už kilogramą, ir sakė, jog kaina nekris, kol nepradės skinti lauko lysvėse. O po atviru dangumi augina 60 arų braškyną, iš kurio derliaus tikisi iki spalio.

R. Juciūtė kalbėjo, jog karantino metu išpopuliarėjo prekyba internetu. „Žmonės aktyviai pirko remontantines braškes vazonuose, kurios gali būti auginamos šiltnamyje, balkone ar terasoje. Ir visą vasarą galima mėgautis braškėmis – iki vėlyvo rudens.

Šiemet ji pradėjo teikti naują paslaugą: užsisakiusiesiems internetu pristato braškių, žemuogių, taip pat šparagų, kuriuos irgi augina, į namus. „Šių pirkėjų daugėja“, – patenkinta kalbėjo R. Juciūtė.