Iš riaušių prie Seimo bylos pasišalinusiam A. Lobovui panaikinta 500 eurų bauda

Vilniaus apygardos teismas riaušių prie Seimo byloje teisiam Andrejui Lobovui panaikino anksčiau skirtą 500 eurų baudą.

Ji buvo skirta už tai, kad jis be svarbios ir pateisinamos priežasties gegužę protestuodamas išėjo iš teismo posėdžių salės, taip nutraukė savo dalyvavimą procese ir sudarė kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą teisme.

Pasak teismo, įstatymas nenumato tokios poveikio priemonės kaltinamajam.

Trijų teisėjų kolegija pirmadienį paskelbė, kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato, jog, atvykęs į teisiamąjį posėdį, kaltinamasis negali išeiti iš posėdžių salės, išskyrus pertraukoms skirtą laiką.

„Sprendžiant dėl taikytinų prievartos priemonių kaltinamajam už pasišalinimą be leidimo iš teisiamojo posėdžio salės, bauda, kaip poveikio priemonė nėra numatyta, todėl ji kaltinamajam A. Lobovui negalėjo būti taikoma“, – paskelbė teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė, Jurgita Mačionytė ir Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kaltinamųjų išėjimas iš posėdžių salės be teismo leidimo sutrukdė bylos nagrinėjimą ir yra netoleruotinas.

Pagal įstatymą, teismas gali skirti tokią karomąja priemonę ar pakeisti į griežtesnę, kuri užtikrintų nuolatinį kaltinamųjų dalyvavimą teisiamajame posėdyje bei netrukdomą bylos nagrinėjimą.

Bauda A. Lobovui buvo skirta birželio 21 dieną, dėl jos panaikinimo jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris šią baudą ir skyrė.

Liepos 19 dieną nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino. Tada kaltinamasis su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

A. Lobovui ir kitam kaltinamajam riaušių byloje Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, Vilniaus apygardos teisme taip pat pavyko pasiekti, kad jiems būtų panaikintas apylinkės teismo skirtas namų areštas.

Liepos 25 dieną Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi panaikino abiem kaltinamiesiems skirtą kardomąją priemonę.

Namų areštas jiems anksčiau buvo paskirtas už pasišalinimą iš teismo salės be teismo leidimo.

Apygardos teismas tada paskelbė, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl keistina. Viena griežčiausių kardomųjų priemonių pernelyg suvaržo jų teises. 

Nagrinėjant A. Lobovo ir A. Kandroto skundus, buvo nustatyta, kad jie atvyko į visus vykusius teisiamuosius posėdžius.

Teismas sutiko, kad išėjimas be teismo leidimo yra netoleruotinas, bet pažymėjo, kad įstatymas numato švelnesnes priemones, pasišalinusiems iš teismo salės be teismo leidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas namų areštą abiem kaltinamiesiems paskyrė, motyvuodamas tuo, kad taip siekiama užtikrinti netrukdomą riaušių bylos nagrinėjimą teisme.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismo teisėjai stebėjosi, kokiu būdu skirta kardomoji priemonė – namų areštas – gali užtikrinti siekiamą rezultatą – netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. 

Prokuroras prašė šių kaltinamųjų suėmimo, tačiau bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį skyrė namų areštą pusei metų nuo 21 iki 6 val., abu kaltinamieji įpareigoti būti savo gyvenamosiose vietose.

Gegužę vykusiame posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pasipiktinę atmestu prašymu nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, 18 kaltinamųjų pasišalino iš teismo salės, kai kurie grįžo į popietinį posėdį.

A. Kandrotui iki tol nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Jis į minėtą popietinį posėdį gegužę sugrįžo.

Jam buvo skirta 300 eurų bauda, o A. Lobovui – 500 eurų bauda.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.