Iš pirmų lūpų. COVID-19 sergantis mokytojas: mokykla nėra saugi vieta, serga ir kolegos, virusą parnešiau šeimai

Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus šiuo metu serga COVID-19. Pedagogas tikisi, kad liga jau traukiasi ir kad tos dienos, kai kamavo aukšta temperatūra ir beprotiškas galvos skausmas, – jau praeityje. A. Dočkus mano, kad užsikrėtė darbo vietoje. „Mokykla nėra saugi vieta“, – pabrėžė jis. 

A. Dočkus nepriklauso rizikos grupei, bet yra įsitikinęs, kad derėtų visuotinai pereiti prie nuotolinio mokymo. Jis apgailestavo, kad šalies valdžia, atsakinga už sprendimus dėl pandemijos valdymo, pasiduoda dalies visuomenės spaudimui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiuo metu švietimo sektoriuje serga 521 žmogus – mokiniai ir mokyklų darbuotojai. Pradinukai kol kas mokosi kontaktiniu būdu – eina į klases, jei savivaldybė nenusprendžia kitaip. O 5–12 klasių mokiniams taikomas mišrus mokymo būdas – derinamas nuotolinis ir kontaktinis ugdymas.

– Kaip dabar jaučiatės? – LRT.lt paklausė mokytojo A. Dočkaus.

– Tikiuosi, kad liga jau į pabaigą. Sunkiausios dienos buvo, kai karščiavau ir galvą skaudėjo. Tikiuosi, kad tai jau praeityje. Iš pradžių net nesupratau, kad tai COVID-19. Termometras tuomet dar aukštos temperatūros nerodė, bet kamavo didelis galvos skausmas, buvo sunku kvėpuoti, lyg sinusitas būtų. Paskui buvo Vėlinės, laisvadieniai. Po jų kreipiausi į gydytoją.

Visiems liga klostosi skirtingai, o tai turbūt ir skatina tuos, kurie su ja nesusidūrė ar lengvai perserga, įsivaizduoti, kad čia nieko tokio. Net tarp kolegų buvo tokių, kurie sakė: ai, čia tikėjimo dalykas, nieko rimta, tai paprastas gripas, serga tik vyresni, turintys kitų ligų. Man – per keturiasdešimt metų.

Tie kolegos, kurie susirgo patys, jau pakeitė savo nuomonę. Išties tai klastinga liga. Visuomenėje paplitę įsitikinimai, kad iš karto būna aukšta temperatūra ir dusulys, o jei ne, vadinasi, tai besimptomis atvejis, tad nieko nejauti. Iš tiesų, kaip buvo man ir daugeliui mano kolegų, iš pradžių kamavo lengvas kosulys. Ar lengva sloga. Taip ir nesupranti, kad tai COVID-19. O paskui jau prasidėjo.

Blogiausias dalykas yra tas, kad paskui suserga ir namiškiai.

– Kaip manote, kur pasigavote ligą?

– Labai sunku pasakyti, bet kai mūsų mokykloje buvo paskelbtas karantinas, jau žinojome, kad yra ne vienas susirgimo atvejis mokykloje. Kai jau pajutau rimtus simptomus, gydytojas sakė atskaičiuoti tris paras atgal nuo simptomų pradžios.

Vadinasi, užsikrėčiau tuo metu, kai dar vyko pamokos. Įtariu, kad tai nutiko darbo metu. Yra kolegų, kurie įsitikinę, kad užsikrėtė darbo vietoje.

Neįmanoma užtikrinti saugumo, kai klasėje 45 minutes sėdi 15 ar 30 vaikų ir jie yra be kaukių. O net jei ir su kaukėmis, neįmanoma. Mokykla yra kelių šimtų žmonių masinis susibūrimas. Tad rizika yra daug didesnė nei bet kurioje kitoje darbovietėje, kur kabinete sėdi du–trys žmonės.

– Sakėte, kad mokytojai užkrečia ir namiškius. Jūs irgi parnešėte ligą namo?

– Deja, bet taip. Šeima irgi serga. Ir mano kolegų, su kuriais kalbėjau, taip pat. Yra daug sunkesnių atvejų, kai žmonėms reikia deguonies kaukių, greičiausiai bus ir liekamųjų reiškinių.

– Kaip, jūsų akimis, dabar būtų saugiausia dirbti mokykloms?

– Manau, kad turėtų būti einama į nuotolinį mokymą. Mūsų savivaldybėje tose mokyklose, kur buvo nustatytas bent vienas atvejis ir mokykla iškart pradėjo dirbti per nuotolį, daugiau atvejų nebebuvo arba buvo daug mažiau. Kai paliekama spręsti savivaldybei ar mokyklai, kyla neaiškumas, kas sprendžia ir pagal ką sprendžia. Manau, reikia laikytis maksimalios apsaugos. Dabar sprendimai, kurie, atrodytų, priimami čia ir dabar, išties būna pavėluoti. Paaiškėja, kad juos reikėjo priimti vakar.

Manau, kad nuotolinis mokymas yra vienintelis būdas. Ačiūdie, kad yra savivaldybių, kurios nusprendė dirbti nuotoliniu būdu. Bet yra mokyklų, kur mokytojai verčiami grįžti.

– Pakalbėkime konkrečiau, kokių saugumo priemonių neįmanoma užtikrinti mokyklose?

– Manau, kad atsakingi ir pareigingi mokyklų vadovai nuo pat mokslo metų pradžios suprato, kad visiškai apsisaugoti neįmanoma ir kad tos priemonės yra imitacinės. Pagrindinis dalykas – klasėse, kur mokosi 30 mokinių, nepakanka rekomenduojamo ploto vienam mokiniui. Jie sėdi po du suoluose, o jei suolai vienviečiai, jie taip sustumti, kad nėra dviejų metrų tarpo.

Kai atšalo, klasės negali būti pakankamai vėdinamos. Antraip gresia peršalimas.

Vaikai vaikšto į valgyklą, specializuotus kabinetus, tuos pačius tualetus, tais pačiais koridoriais. Srautų neįmanoma suvaldyti.

– Visuomenėje kilo didelis triukšmas dėl kaukių dėvėjimo mokykloje. Praėjusią savaitę nutarta, kad visi mokiniai per pamokas jas privalės dėvėti. Šią savaitę šis sprendimas atšauktas.

– Man labai apmaudu, kad mūsų aukščiausia valdžia klauso masės žmonių nuomonės. Visuomenė yra visuomenė, kai priima protingus sprendimus, kai ji turi pakankamai žinių. Bet kai kyla medicininis klausimas, kai medikai sako, kad kaukės reikalingos, kai tą patį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, labai gaila, kad nesuprantama, kokia didelė problema yra koronavirusas. Susidaro įspūdis, kad žmonės pamiršo, kaip būna, kai epidemija tampa nebevaldoma, kai pavasarį kitose šalyse buvo perpildytos ligoninės, mirė daugybė žmonių.

Tie atvejai, kai vaikas negali dėvėti kaukės, yra pavieniai. Kad sunku ir nepatogu būti su kauke, yra faktas. Bet tai gal dar vienas argumentas, kad reikėtų pereiti prie nuotolinio?

Dar viena bėda – nesakoma informacijos, nepateikiami net nuasmeninti duomenys apie užsikrėtimo atvejus.

Tikiuosi, kad žmonėms, priimantiems sprendimus, prabus elementarus žmogiškumas. Kartais pagalvoji, kad gal reikia sulaukti, kol jų artimiems žmonėms atsitiks ši nelaimė, susidurs su pandemija. Tai dvipusis dalykas: visuomenė spaudžia, o valdžia neretai pasiduoda visuomenės spaudimui. Tikiuosi, kad atsibus tas judėjimas, kuris buvo pavasarį, kai garsūs žmonės kalbėjo apie koronaviruso pavojus. Visuomenė, piliečiai, tauta turi susiimti ir palaikyti vieni kitus.

O dabar reaguojama, tik kai nutinka bėda, o suvokimo, kad epidemijai reikia iš anksto užkirsti kelią, vis dar trūksta.

LRT.lt