Iš JAV Teisingumo departamento atleistas pranešėjas: man nurodė meluoti teisėjams

JAV Kongreso nariams birželį pateiktoje pranešėjo ataskaitoje, kurią taip pat paskelbė dienraštis „The New York Times“, teigiama, kad šalies Teisingumo departamentas prašo valstybės teisininkų meluoti teismams, o tai verčia šiuos rinktis tarp Konstitucijos laikymosi ir lojalumo prezidentui Donaldui Trumpui. Dienraščio tinklalaidės „The Daily“ žurnalistė Rachel Abrams pirmadienį kalbėjosi su ataskaitos autoriumi, 15 metų Teisingumo departamente dirbusiu ir prieš atleidimą Imigracijos bylų biuro direktoriaus pavaduotoju paskirtu Erezu Reuveni.

Valdant keliems prezidentams, įskaitant ir per pirmąją D. Trumpo kadenciją, teisininko karjeros valstybės sektoriuje laiptais lipęs E. Reuveni teigia nieko panašaus anksčiau nematęs, o savo atleidimą laiko Prezidento administracijos įspėjimu kitiems.

„Gana aišku, kad mano atleidimas buvo įspėjamasis šūvis Teisingumo departamentui, ypač Civiliniam skyriui. Štai, Erezas Reuveni. Šis vyrukas gynė (visus prezidento veiksmus – ELTA) pirmosios Trumpo administracijos metu. Čia yra žmogus, kurio niekas nelaiko kokiu nors partiniu veikėju, o mes jį atleidžiame. O jei jūs norėsite sekti jo pėdomis – nesilaikyti žaidimo taisyklių, nesirinkti lojalumo prezidento darbotvarkei paminant pareigą būti sąžiningais teismuose, – mes jus taip pat atleisime. Mes atimsime jūsų pragyvenimo šaltinį. Mes pastatysime jus į padėtį, kurioje turėsite rinktis tarp etikos ir atlyginimo“, – trečiadienį pasirodžiusioje tinklalaidėje sakė E. Reuveni.

Pirmieji įspėjimo signalai apie nesiskaitymą su teisės principais

E. Reuveni teigimu, pirmosios D. Trumpo kadencijos metu jam teko ginti itin prieštaringai vertinamas JAV prezidento pozicijas, su kuriomis pats anaiptol nebūtinai sutikdavo, tačiau pats gerai suprato, kad jo darbo esmė – aktyviai ginti administracijos tikslus neperžengiant įstatymo ribų.

„Tuo metu aš jokių nuogąstavimų neturėjau, nes jeigu gaudavome teismo nutartį, kaip man yra tekę, kurioje nurodyta, kad, pavyzdžiui, draudimo atvykti (musulmonams – ELTA) negalima taikyti Virdžinijos valstijoje, mes jos laikėmės. O jei mums ji nepatikdavo, mes pateikdavome apeliacinį skundą“, – sakė jis.

Tačiau situacija, anot jo, kardinaliai pasikeitė D. Trumpui šiemet grįžus į prezidento postą. Šių metų kovo mėnesį JAV prezidento administracija, norėdama deportuoti tam tikrus Venesuelos piliečius, pasirinko šį veiksmą teisiškai pagrįsti iki tol tik karo metu naudotą ir teismo proceso nereikalaujantį vadinamąjį Užsienio priešų įstatymą (angl. Alien Enemies Act), nors karo padėtis JAV nebuvo įvesta. Apie tai E. Reuveni ir jo kolegos išgirdo iš trečio aukščiausio Teisingumo departamento pareigūno Emilio Bove, susitikime pabrėžusio, kad tų venesueliečių deportavimas – „aukščiausios svarbos klausimas Baltiesiems rūmams“.

„Po pauzės, jis dar kartą pabrėžė visiems kambaryje esantiems, kad tie lėktuvai (su venesueliečiais – ELTA) turi pakilti, cituoju, „nesvarbu, kas nutiktų“. Po to vėl pauzė. Ir tai buvo dalykas, kuris nustatė toną ateinančioms trims savaitėms. Bove sakė, kad jei kuris nors teismas paskelbtų nutartį, kuri tam užkirstų kelią, mes turėtume svarstyti galimybę pasakyti tam teismui, cituoju, „eikit velniop“ (angl. f*** you)”, – pasakojo E. Reuveni, pabrėždamas, kad toks pareiškimas jį ir jo teisininkus kolegas pribloškė.

Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pribloškė ne visus. Vašingtono apygardos teisėjui Jamesui Boasbergui laikinai sustabdžius D. Trumpo įsako dėl venesueliečių deportacijos be teismo proceso galiojimą, administracijos poziciją ginti stojęs Teisingumo departamento pareigūnas Drew Ensignas, anot E. Reuveni, pasirinko nutylėti tiesą.

„Jis išgirdo tą patį, ką aš išgirdau iš pono Bove, įskaitant tai, kad lėktuvai pakils savaitgalį, kad jie turi pakilti nepaisant nieko, ir kad tai yra Baltųjų rūmų prioritetas. Taigi Boasbergui jo paklausus, ar kokie nors lėktuvai netrukus kils, jis atsakė: „Nežinau“. Manau, kad tai nėra tinkamas atsakymas iš žmogaus, užimančio pono Enisgno pareigas, nes jis buvo tame pačiame susitikime kaip ir aš“, – sakė E. Reuveni, pabrėždamas, kad, jo įsitikinimu, D. Ensignas teisėjui melavo.

Pranešėjas teigia vėliau su kolegomis sulaukęs el. laiško iš E. Bove, kuriame liepta nesilaikyti teisėjo nurodymo apgręžti jau pakilusius lėktuvus ir išlaipinti venesueliečius iš dar nepakilusiųjų.

„O tada „Twitter“ buvo galima matyti vaizdo įrašą, kuriame šie asmenys tiesiog perduodami Salvadoro valdžios institucijoms ir perkeliami į CECOT – griežčiausiojo režimo kalėjimą. (...) Taigi mes visi buvome tiesiog priblokšti, kad kaip nors prisidėjome prie to, kas ką tik įvyko“, – pasakojo E. Reuveni.

Kilmaro Abrego Garcia atvejis: „Esu čia ne tam, kad meluočiau“

E. Reuveni karjerą Teisingumo departamente, jo teigimu, užbaigė atsisakymas aiškinti teisme, esą salvadorietis Kilmaras Abrego Garcia yra teroristinės grupuotės „MS-13“ lyderis, neturint jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tokio prašymo jis teigia sulaukęs JAV Vidaus saugumo sekretorės Kristi Noem vyr. patarėjo Jameso Percivalo.

„Kai pirmą kartą sužinojau apie šį atvejį, nemaniau, kad viskas taip susiklostys, nes tai yra vienas asmuo, dėl kurio visi sutinka, kad jis buvo neteisėtai deportuotas į Salvadorą, nors buvo teismo nutartis, kad jo ten deportuoti negalima, nes ten jam gresia persekiojimas ar kankinimai. O valdžia – didelė institucija. Ji daro klaidų. Žmonės deportuojami per klaidą, tokių atvejų pasitaikydavo per visą mano darbo Teisingumo departamente laiką, kad ir kokia administracija tuo metu valdė. Ir mes visada juos grąžiname atgal. Aš susisiekiau su klientais, šiuo atveju tai buvo Vidaus saugumo departamentas ir valstija, ir aptariau galimybę jį parvežti atgal ir tiesiog uždaryti šią bylą. Bet tada, kovo 31 d., turėjome pateikti trumpą ataskaitą šioje byloje, kad išdėstytume savo poziciją teisėjui. Ir iš niekur nieko Jamesas Percivalas (...) atsiuntė el. laišką grupei, kurią sudaro Teisingumo departamento, Valstybės departamento ir Vidaus saugumo departamento teisininkai, klausdamas, ar mes iš esmės galime vadinti poną Abrego Garcia kažkokiu „MS-13“ lyderiu“, –  pasakojo E. Reuveni.

K. Abrego Garcia nusikaltėliu ir teroristu viešumoje vadino JAV prezidento atstovė spaudai ir kiti artimiausi jo aplinkos žmonės, anot ekspertų, nenorėdami pripažinti padarytos klaidos ir siekdami visuomenei pateisinti didelio pasipiktinimo sulaukusį pasirinkimą nesilaikyti teisėjo nurodymo jį grąžinti. Pokalbyje su „The New York Times“ žurnaliste E. Reuveni keliskart pabrėžė, kad D. Trumpo administracija neturėjo absoliučiai jokių tokius kaltinimus pagrindžiančių įrodymų.

E. Reuveni vėliau gavo nurodymą eiti į teismą balandžio 4 d. ir aiškinti teisėjui, kad JAV jurisdikcija nesiekia Salvadoro kalėjimo, ir esą todėl JAV valdžia neturi jokių priemonių grąžinti K. Abrego Garcia į šalį.

„Taigi nueinu į teismą. Teisėjas manęs, be kita ko, paklausia, ar sutinku, kad ponas Abrego Garcia buvo deportuotas per klaidą? Aš, žinoma, neturiu kito pasirinkimo, kaip tik atsakyti teigiamai. Pasakyti ką nors kita būtų buvę melas“, –  pasakojo pranešėjas.

Iškart posėdžiui pasibaigus, E. Reuveni teigia sulaukęs skambučio iš generalinio prokuroro pavaduotojo, atsakingo už imigracijos bylas, t. y. savo tiesioginio vadovo vadovo.

„Jis manęs klausė, kodėl nepareiškiau, kad Abrego Garcia yra teroristas. (Jam atsakiau, kad tokio teiginio nebuvo – ELTA) mūsų teisiniuose dokumentuose, ir tai nėra kažkas, ką patvirtina faktai. Todėl aš to ir nepasakiau. Jis padėjo ragelį. Po kelių minučių vėl paskambino ir paklausė to paties. Sakė, kad Baltieji rūmai nori žinoti, kodėl aš nepareiškiau, kad ponas Abrego Garcia yra teroristas. Aš jam atsakiau tą patį“, –  pasakojo E. Reuveni.

Vėliau pranešėjas teigia „iš viršaus“ sulaukęs teisinės ataskaitos, kurioje Abrego Garcia jau kaltinamas terorizmu, tačiau dukart nesutikęs jos pasirašyti. Šitai už E. Reuveni vėliau padarė jo tiesioginis vadovas Teisingumo departamente.

„Tada jis man sakė: „Esi čia tam, kad tai darytum. Tu pats paprašei šio darbo. Tai yra tavo darbas, ar kažką panašaus. Jam aš atsakau: „Esu čia ne tam, kad meluočiau“. Ir tuo pokalbis baigėsi“, –  pokalbį su savo vadovu prisiminė E. Reuveni.

E. Reuveni teigė kitą dieną sulaukęs el. laiško, kuriame buvo informuotas, kad yra nušalinamas nuo pareigų dėl įsakymo nevykdymo ir klientų interesų negynimo.

Netrukus po to buvo informuotas ir apie atleidimą.

E. Reuveni parengta pranešėjo ataskaita apie šiuos ir kitus panašius atvejus JAV Kongresui buvo pateikta šių metų birželio 24 d.

„The New York Times“ žurnalistė R. Abrams priduria, kad praėjus kelioms savaitėms nuo E. Reuveni atleidimo iš Teisingumo departamento D. Trumpas pateikė siūlymą paskirti E. Bove federaliniu teisėju iki gyvos galvos. Per patvirtinimo posėdžius JAV Kongrese E. Bove neigė pranešėjo kaltinimus, aiškindamas niekada nenurodęs Teisingumo departamento teisininkui pažeidinėti teismo nutarčių.

Visgi, remiantis dienraščio paskelbtais tekstiniais pranešimais ir el. laiškais, jos teigimu, panašu, kad E. Reuveni papasakota įvykių versija atitinka tikrovę. Manoma, kad E. Bove kandidatūra Senate bus patvirtinta dar šią savaitę.

Kaip anksčiau šią savaitę rašė ELTA, remdamasi naujienų agentūra AFP, trečiadienį JAV teismas nurodė, kad į šalį birželį grąžintas K. Abrego Garcia turi būti paleistas į laisvę iki JAV Teisingumo departamento šiam iškeltos bylos nagrinėjimo pradžios, ir po paleidimo į laisvę jis negali būti vėl deportuojamas.

Penktadienį, remdamasi naujienų agentūra AFP, ELTA taip pat rašė, kad vienas iš E. Reuveni minėtų deportuotų venesueliečių, Neiyerveras Adrianas Leonas Rengelas, ketvirtadienį JAV Vidaus saugumo departamentui pateikė administracinį ieškinį, siekdamas prisiteisti 1,3 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo už neteisėtą sulaikymą ir išsiuntimą iš šalies be teismo.