Iš dviejų tautinėms mažumoms skirtų projektų į svarstymo stadiją keliauja E. Dobrowolskos variantas

Antradienį šis dokumentas sulaukė Seimo pritarimo pateikimo stadijoje. Už jį balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 22 parlamentarai.

 

Alternatyvus Tautinių mažumų įstatymo projektas, kurį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė, Mišrios parlamentarų grupės seniūnė Rita Tamašunienė, nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 20 parlamentarų, prieš buvo 27, susilaikė 52. Seimo nariai nesutiko tobulinti šio dokumento, jis buvo atmestas.

 

„Valdančioji dauguma, deklaruodama, kad labai palaiko tautines mažumas, ypač lenkų tautinę mažumą, parodė savo tikrąjį veidą, nes įstatymo projektas, kuris parengtas toks, kokio norėjo tautinės mažumos, yra atmetamas”, – po balsavimo apgailestavo R. Tamašunienė.

 

Pasak jos, šį ilgai lauktą, tautinėms mažumoms pažadėtą įstatymo projektą parengė darbo grupė, jis buvo suderintas su visomis institucijomis.

 

„LLRA-KŠS užregistravo įstatymo projektą būtent tos darbo grupės, kur įėjo tautinių mažumų, Lietuvos lenkų teisininkų draugijos atstovai. Buvo parengtas įstatymo projektas, kuris ne tik pasakytų apie tai, kas yra dabar, bet būtų nukreiptas į tautinių mažumų teisių plėtrą ir apsaugą taip, kaip numato Tautinių mažumų apsaugos konvencija, Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo sutartis. Svarbiausia yra tapatumas kultūrinis, antras dalykas yra švietimas, kalbos vartojimas”, – iš Seimo tribūnos pristatydama projektą sakė R. Tamašunienė.

 

 

Seimo narė R. Tamašunienė kritikavo parlamentarės E. Dobrowolskos įstatymo projektą,  kuris, jos vertinimu, „nieko nesukuria naujo, o apibendrina tik tai, kas yra, ir dar pateikiamas be lydinčiųjų teisės aktų”.

 

„Man labai apmaudu, kuomet ministrė, kuri dirbo ir kovojo būtent už tautinių mažumų teises, atneša tokį nekokybišką, lūkesčių nepateisinantį įstatymą”, –  sakė R. Tamašunienė.

 

Jos vertinimu, iš šio įstatymo projekto yra „likęs graužtukas, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės”.

 

Su šia kritika nesutiko teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Pateikdama savo Tautinių mažumų įstatymo projekto versiją ji sakė, kad juo siūloma apibrėžti, kas yra tautinė mažuma.

 

„Vienas iš kriterijų – tai yra pilietis. (…) Tautinės mažumos tai yra mūsų piliečiai, kurie turi išsilavinimą, moka valstybinę kalbą, yra darbo rinkos dalyviai, bet jie nori išsaugoti savo kultūrinį tapatumą”, – sakė ministrė.

 

Pasak jos, projekte neliečiama tų dalykų, kurie jau išspręsti, pvz. nebėra klausimo dėl asmenvardžių, nes jau turime atskirą įstatymą.

 

„Mes neliečiame kitų įstatymų, kurie sukeltų visiškai kitokias diskusijas, mes apibrėžiame tai, ko trūksta dabar. (…) Esu tikra, kad šitas įstatymo projektas leis mums baigti tas batalijas, kurios labai naudingos būdavo rinkiminiais metais mūsų piliečius versti grėsme”, – sakė E. Dobrowolska.

 

Vertindama alternatyvų R. Tamašunienės projektą, ji negailėjo kritikos LLRA-KŠS.

 

„Ne Lenkų rinkimų akcijos partijai nuspręsti, ko nori tautinės mažumos. Jūs neatstovaujate visų tautinių mažumų ir nesate vieninteliai lenkai”, – teigė E. Dobrowolska.

 

„Jūs irgi neatstovaujate visų tautinių mažumų ir nesiimkite to vaidmens”, – atsakė R. Tamašunienė, apgailestaudama, kad jai tenka balsuoti prieš Tautinių mažumų įstatymo projektą.

 

 

Teisingumo ministerijos parengtame Tautinių mažumų įstatymo projekte kalbama apie būtinybę sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Jame numatyta, kad tautinės mažumos turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, tačiau turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

 

Tautinių mažumų įstatymo projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba. Jame taip pat numatyta, kad mokyklose, kurios įgyvendina švietimo programas pagal dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis su Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybėmis, ugdymo procesas vykdomas šiose sutartyse numatyta tautinės mažumos kalba.

 

Be to, E. Dobrowolskos projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

 

Seimo narės Ritos Tamašunienės pateiktas Tautinių mažumų įstatymo projektas buvo parengtas beveik prieš 10 metų – dar 2014 metais.

 

Jame nurodoma, kad tautinės mažumos turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją, švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, dalyvauti apeigose, viešai naudoti tautinius simbolius.

 

Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. nuo bendrojo jos gyventojų skaičiaus, siūloma leisti bendraujant su viešojo administravimo subjektais vartoti tautinės mažumos kalbą.

 

R. Tamašunienės įstatymo projekte taip pat buvo siūloma įteisinti, kad tokios gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

 

Šioje atmestoje Tautinių mažumų įstatymo projekto versijoje kalbama ir apie draudimą asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią. Taip pat įstatymu siūloma uždrausti dirbtinai keisti gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys.

 

Siekiant spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis, siūloma įsteigti Tautinių bendrijų tarybą.

Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.