Iš ato­pi­nio der­ma­ti­to gniauž­tų va­duo­ja nau­ja te­ra­pi­ja

Bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja, ku­ria gy­do­mas vi­du­ti­nio sun­ku­mo ir sun­kus ato­pi­nis der­ma­ti­tas, pri­ly­gi­na­ma re­vo­liu­ci­jai, nes nuo niež­tin­čios kan­čios iš­lais­vi­na žmo­nes, ku­riems iki šiol ne­pa­dė­jo joks gy­dy­mas. Ši te­ra­pi­ja priei­na­ma ir da­liai Lie­tu­vos li­go­nių – ją kom­pen­suo­ja li­go­nių ka­sos.

Negalėjo miegoti

Klaipėdietis Justas (vardas pakeistas, – aut. past.) atopiniu dermatitu susirgo vaikystėje. Liga buvo atsitraukusi nuo 12 metų, tačiau, sulaukus 18 metų, vėl atsinaujino.

Justo liga tokia sunki, kad jis keletą kartų net buvo patekęs į komą, išberdavo taip, kad ant kūno nelikdavo nė mažiausio švaraus lopinėlio, kūnas buvo tarsi didelis pūlinys, prasidėdavo infekcija, pakildavo tokia aukšta temperatūra, kad Justas atsidurdavo reanimacijoje. Bet, gelbėdami Justo gyvybę, gydytojai negalėdavo išgelbėti nuo kančių – paklodės dėl pūliuojančių žaizdų prilipdavo prie kūno.

„Būdavo taip, kad keturis mėnesius iki tualeto šliauždavau pasieniais, – prisimena 38-erių vyras. – Kartais tam, kad parodyčiau mamai, jog esu gyvas, pajudindavau koją.“

Justas sako, kad mama niekuomet nesusitaikė, jog liga nenugalima. „Į mane investuota tiek, kiek kainuoja dviejų kambarių butas. Važiavau gydytis į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją... Būdavo, kad gydymas padeda, tačiau liga vėl trenkdavo su didžiule jėga. Kartais būdavo net blogiau nei prieš gydymą“, – prisimena vyras.

Dabar Justas jau pusę metų vartoja biologinės terapijos vaistus. Pagerėjo tiek, kad, sako, galįs gyventi ir nėra paūmėjimų, dėkingas kiekvienai dienai, kad netampa blogiau.

Keli veiksniai

Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas ir uždegimo sukelti odos pažeidimai. Iki šiol nėra visiškai aiškios atopinio dermatito priežastys, manoma, kad svarbiausia genetinių, imunologinių ir išorinių veiksnių sąveika.

„Dažniausiai vaikams diagnozuojamas jautrumas maistui – pienui ir jo produktams, kviečiams, kiaušinio baltymui, suaugusiems žmonėms – jau-trumas aplinkos alergenams, tokiems kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų epitelis, dėl to kartu pasireiškia alerginė sloga ar alerginės kilmės astma. Atopinis dermatitas taip pat gali būti ir be įsijautrinimo alergenams“, – aiškina Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Ramonaitė.

Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, apie 60 proc. pacientų iki vienų metų amžiaus, tačiau trečdaliui suaugusiųjų pirmieji požymiai atsiranda sulaukus 18 metų ir vėliau. Didžiajai daliai simptomai išnyksta, pasiekus pilnametystę, tačiau yra tikimybė, kad ateityje liga atsinaujins.

„Dažniausiai, diagnozuojant atopinį dermatitą, užtenka apklausti pacientą, įvertinti odos būklę bei galimus provokuojančius veiksnius“, – sako gydytoja.

Ligos sunkumas skiriasi

Ligoniams dėl nuolatinio niežulio sutrinka miego kokybė, atsiranda nuotaikų kaita, dėl nuolatinių odos pažeidimų – infekcinių ligų tikimybė. Pacientai yra tarsi užburtame niežėjimo ir kasymosi rate.

„Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų. Vertinama pagal tam tikrus kriterijus, dažniausiai naudojama atopinio dermatito skalė (SCORAD), egzemos ploto ir sunkumo indeksas ir pažeistos odos kūno paviršiaus plotas. Pagal tai ir pritaikomas atitinkamas gydymas bei rekomendacijos. Pasirinkimas, kaip gydyti atopinį dermatitą, priklausys ir nuo ligos pakopos“, – teigia A. Ramonaitė.

Gydymo revoliucija

Pasak gydytojos, jei pacientas yra jautrus alergenams, pirmiausia turi jų vengti. Padeda drėkinamieji tvarsčiai, dezinfekcinės vonelės, bet svarbiausi – emolientai, nes padeda atskurti odos apsauginę funkciją, mat dėl padidėjusio vandens pasišalinimo iš gilesnių odos sluoksnių jaučiamas niežulys bei tempimo jausmas. Jei neužtenka emoliento, gydytojas skiria vietinių uždegimą malšinančių tepalų. Daliai pacientų skiriama fototerapija.

Vidutinio ir sunkaus dermatito atveju sprendžiama dėl sisteminio imuninę sistemą veikiančio gydymo – senesnės kartos imunosupresantais arba biologine terapija, mat anksčiau minėtas gydymas šiems pacientams nepadeda, o jų gyvenimo kokybė yra bloga.

„Nuo 2020 metų gegužės biologinė terapija Lietuvoje įtraukta į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, bet tik suaugusiems pacientams, nors Europoje jau seniai taikoma, gydant ne tik atopinį dermatitą, bet kitas ligas įvairaus amžiaus pacientams. Biologinis vaistas, kuriuo galime kontroliuoti atopinio dermatito eigą, – daug vilčių teikiantis gydymas, kuris gali padėti, nes ankstesni metodai nebuvo veiksmingi“, – teigia gydytoja A. Ramonaitė.

Taikant biologinę terapiją, pacientai gali po truputį grįžti į normalesnį gyvenimą be niežulio ir su pagerėjusia odos būkle, sumažėja miego sutrikimai, dėl jo jie jaučiasi geriau.

„Šiuo metu jau turima mūsų asmeninė patirtis, gydant sunkų atopinį dermatitą, nuteikia labai optimistiškai, nes jau po pirmų injekcijų pastebėjome ryškių rezultatų: sumažėjo niežulys, pagerėjo miego kokybė, gražesnė oda“, – sako A. Ramonaitė.

Pacientai, kurie serga vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu, dėl išsamesnio ištyrimo ir gydymo taktikos turėtų būti siunčiami dėl tretinio lygio alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos.

Reklama