Irena Buivydaitė-Kupčinskienė: „Noriu visiems suteikti nors po lašelį optimizmo...“

„Man ką nors apie gyvenimą“, – toks skaitytojų prašymas bibliotekininkių ausiai yra gana įprastas. Ir dažna bibliotekos darbuotoja žino, kad, įdavusi tokiai lankytojai į rankas Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės meilės romaną, greičiausiai pro šalį neprašaus. Tik bėda ta, kad dažna meilės romanų gerbėja jau yra perskaičiusi visas anksčiau parašytas šios autorės knygas, o naujausiosios iš jų – bibliotekos lentynose retos viešnios, mat populiarios knygos, kaip žinia, bibliotekose „dykos“ neguli.

Kasmet asociacija LATGA sudaro populiariausių bibliotekose praėjusiais metais autorių ir knygų dešimtukus. Ilgametė šių dešimtukų lyderė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė nuolat skelbiamame lietuvių grožinės literatūros rašytojų dešimtuke tik pernai iš pirmosios vietos nusileido į antrąją, tačiau tai vis viena byloja apie didelį skaitomumą.
Kas padeda pelnyti tokią skaitytojų, kurių didžiąją dalį sudaro, be abejo, moterys, meilę ir ilgametę ištikimybę? Juk Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės kūrybinis kelias driekiasi net nuo 1995-ųjų, kai ištroškę lietuvių meilės romanų skaitytojai beveik „negyvai suskaitė“ pirmąjį Irenos romaną „Šimtas baltų mersedesų“. Šiuo metu rašytojos kūrybinio kraičio skrynioje – jau  14 romanų, o ištikimiausios skaitytojos puoselėja lūkestį, kad tai – dar ne pabaiga. Kas jas taip traukia?

Galbūt Irenos romanai vilioja tuos, kuriems norisi kažko žmogiško ir atpažįstamo – galimybės su kuo nors susitapatinti, atpažinti patirtus išgyvenimus ar savo problemas tarsi pritaikyti kitiems ir jas permąstyti iš naujo. O gal patrauklumas tame, kad visuose Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės romanuose galima rasti vilties, kuri suteikia jėgų gyventi.

„Man pačiai labai reikia to optimizmo, tad aš noriu nors po lašelį jo suteikti ir kitiems... – sako meilės romanų autorė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. – Gyvenime daug blogio, neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi…“
Rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dėstė anglų kalbą Alytaus kolegijoje. Rašo romanus, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą (yra išvertusi 47 knygas). Jau nemažą laiko tarpą rašytoja su šeima gyvena Alytuje, todėl pelnytai laiko save tikra alytiške.

Tad simboliška, jog kultūrinio vyksmo „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ metu Dzūkijos sostinės bendruomenė sulaukė įsimintino literatūrinio vakaro Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje – „Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės fenomenas: nuo vienos pirmųjų lietuviškų meilės romanų rašytojos iki skaitomiausios lietuvių autorės šalies bibliotekose“. Renginys įvyko kaip tik Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu ir, nepaisant kiek įmantraus pavadinimo, jame tvyrojo ypatinga atmosfera, paprastai būdinga senų draugų susitikimams.

Renginyje buvo pristatyta rašytojos Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės literatūrinio kelio retrospektyva, tad publika turėjo progą ne tik susipažinti su gyvo ir nuoseklaus jos kūrybos proceso rezultatais, bet ir pasiklausyti pačios autorės išsakomų minčių, galbūt, atskleidusių jos asmenybę ar kūrybą kitoje šviesoje. Autorę į susitikimą su alytiškiais atlydėjo leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Vitalija Maksvytė. Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės knygų ištraukas skaitė vyresn. bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė. Vokalinius intarpus renginyje kūrė Loreta Šileikytė-Zabalujeva.

Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.