Iranas ir JAV rengia dar vieną derybų raundą Romoje

Derybininkai iš Irano ir JAV penktadienį susitinka Romoje penktajam branduolinių derybų raundui po to, kai abi valstybės viešai susiginčijo dėl Teherano sodrinamo urano.

Derybos, prasidėjusios balandį, yra aukščiausio lygio kontaktas tarp priešininkių po to, kai Jungtinės Valstijos prezidento Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metu pasitraukė iš 2015-ųjų branduolinio susitarimo.

Sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas atgaivino savo maksimalaus spaudimo Iranui kampaniją. Prezidentas rėmė derybas, tačiau grasino karo veiksmais jei diplomatinių priemonių nepakaks.

Iranas siekia naujo susitarimo, kuris atlaisvintų šalies ekonomiką griaunančias sankcijas.

Vėliausias derybų raundas Omano sostinėje Maskate baigėsi viešu ginču dėl sodrinimo.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas teigė, jog Vašingtonas „negali autorizuoti net vieno procento“ sodrinimo. Tokią poziciją Teheranas pavadino neperžengiama linija, remdamasis Branduolinių ginklų neplatinimo sutartyje reglamentuotomis teisėmis.

Prieš penktadienio derybas Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi teigė, jog su Jungtinėmis Valstijomis išlieka fundamentalių skirtumų, tačiau pridūrė, jog Teheranas pasirengęs atverti savo branduolines operacijas platesnei priežiūrai.

Vyriausiasis Irano diplomatas teigė, jog jei JAV nori drausti Iranui sodrinti uraną, susitarimo nebus išvis.

Oficialioji Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, jog derybos turėtų prasidėti apie 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Jos vykdomos prieš birželį vyksiantį Jungtinių Tautų (JT) Vienoje įsikūrusio branduolinių reikalų prievaizdo TATENA susirinkimą. Be to, spalį nustos galioti 2015-ųjų sutartis.

Susitarimu, pavadintu Jungtiniu išsamiu veiksmų planu, norėta paneigti Vakarų įtarimus, jog Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą. Teheranas nuolat neigia turįs tokį siekį.

Už branduolinės programos apribojimus Iranui buvo sumažintos tarptautinės sankcijos. Vis dėlto, susitarimas buvo sugriautas 2018-aisiais, kai D. Trumpas vienašališkai iš jo patraukė JAV ir iš naujo įvedė sankcijas. 

Po metų Iranas atsakė suintensyvindamas branduolinę veiklą.

Dabar jis sodrina uraną iki 60 proc. – daug daugiau, nei sutartyje numatyta 3,67 proc. riba, tačiau mažiau, nei 90 proc., kurių reikia branduolinei galvutei.

Irano priešiškumas Izraeliui, kurio pagrindinė rėmėja yra JAV, nuolat lieka derybų fone.

JT skirtame laiške A. Araghchi rašė: „Mes tikime, kad bet kokio sionistinio režimo (Izraelio) puolimo prieš Irano Islamo Respublikos branduolinius įrenginius atveju atsakomybė teks ir JAV vyriausybei“.

Šis perspėjimas išreikštas po to, kai naujienų kanalas CNN, cituodamas neįvardytus JAV pareigūnus, pranešė, jog Izraelis rengiasi toki smūgį įvykdyti.

Baltieji rūmai teigė, kad D. Trumpas turėjo produktyvų pokalbį su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu apie Iraną bei incidentą, kai Vašingtone buvo nušauti du Izraelio ambasados darbuotojai.