Iranas ir Europos šalys Turkijoje surengė branduolines derybas

Irano pasiuntiniai penktadienį surengė derybas su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija, pranešė diplomatinis šaltinis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad branduolinis susitarimas su Teheranu jau artėja.

Susitikimas Stambule įvyko po Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi pastabų, kuriomis jis įspėjo apie negrįžtamas pasekmes, jei Europos galybės imsis vėl įvesti sankcijas, kurios buvo panaikintos pagal svarbų 2015-ųjų susitarimą.

Diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad derybos turėjo baigtis apie 13 val. Lietuvos laiku.

Paklaustas, ar derybos gali būti tęsiamos šeštadienį, šaltinis atsakė, jog tai neįvyks.

Trys Europos valstybės, vadinamos E3, kartu su Kinija, Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis buvo 2015-ųjų susitarimo šalys.

Tačiau D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją 2018 metais faktiškai sugriovė šį susitarimą, vienašališkai jo atsisakydamas ir vėl įvesdamas sankcijas Irano bankų sektoriui ir naftos eksportui.

Po metų Iranas atsakė atšaukdamas savo paties įsipareigojimus pagal susitarimą, kuriuo buvo numatyta sušvelninti sankcijas mainais į Jungtinių Tautų (JT) prižiūrimus Irano branduolinės veiklos apribojimus.

Trys Europos valstybės svarsto, ar pradėti taikyti 2015 metais susitarime numatytą mechanizmą, pagal kurį, Iranui nevykdant susitarimo, būtų vėl įvestos JT sankcijos.

Irano vyriausiasis diplomatas įspėjo, kad tokia pozicija „gali sukelti pasaulinę branduolinio ginklo platinimo krizę, kuri pirmiausia paveiktų pačius europiečius“.

Tačiau Prancūzijos savaitraštyje „Le Point“ jis taip pat pažymėjo, kad Teheranas yra pasirengęs atversti naują puslapį savo santykiuose su Europa.

Penktadienio susitikimas su Europos galingosiomis valstybėmis įvyko praėjus mažiau nei savaitei po ketvirtojo Irano ir JAV branduolinių derybų raundo, kurį Teheranas pavadino sunkiu, bet naudingu ir po kurio, pasak vieno amerikiečių pareigūno, Vašingtonas liko padrąsintas.

A. Aragchi sakė, kad Stambule vykęs susitikimas bus užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygmens. Jis pridūrė, kad derybos su europiečiais ir Jungtinėmis Valstijomis vyksta atskirai, tačiau nepateikė išsamesnių detalių.

„Jau artėja“

Kinija, neseniai surengusi savo derybas su Iranu dėl jo branduolinės programos, prieš penktadienio derybas pareiškė, kad ji ir toliau yra „įsipareigojusi skatinti politinį ir diplomatinį Irano klausimo sprendimą“.

Pasak Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Lin Jiano, Pekinas taip pat „vertina Irano įsipareigojimą nekurti branduolinių ginklų, gerbia taikų Irano branduolinės energijos naudojimą ir prieštarauja visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms“.

Ketvirtadienį lankydamasis Katare D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos jau artėja prie susitarimo su Iranu, kuris padėtų išvengti karinių veiksmų.

„Mes neketiname Irane kelti jokių branduolinių dulkių“, – sakė jis.

Irano ir JAV derybos, kurioms tarpininkavo Omanas, buvo aukščiausio lygio šalių kontaktas nuo 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš branduolinio susitarimo.

Grįžęs į valdžią D. Trumpas atgaivino maksimalaus spaudimo politiką Teheranui, remdamas diplomatines pastangas, bet įspėdamas apie karinius veiksmus, jei jos žlugs.

Ketvirtadienį JAV naujienų svetainė „Axios“ pranešė, kad D. Trumpo administracija per sekmadienį vykusį ketvirtąjį derybų raundą Iranui pateikė raštišką pasiūlymą dėl susitarimo.

A. Araghchi paneigė šį pranešimą, sakydamas, kad Iranui nebuvo nieko pateikta.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „esame pasirengę didinti pasitikėjimą ir skaidrumą dėl mūsų branduolinės programos po sankcijų panaikinimo“.

D. Trumpas sakė, kad Irano vadovybei parodė taikos gestą, pridurdamas, kad tai buvo pasiūlymas, kuris netruks amžinai.

Be to, jis pagrasino daryti „didžiulį maksimalų spaudimą“, įskaitant Irano naftos eksporto sumažinimą iki nulio, jei derybos žlugs.

Šiuo metu Iranas sodrina uraną iki 60 proc. – gerokai daugiau nei 2015 metais susitarime nustatyta 3,67 proc. riba, tačiau mažiau nei 90 proc., kurio reikia branduoliniam ginklui.

Teheranas tvirtina, kad jo teisė toliau sodrinti uraną taikiems tikslams yra nediskutuotina, tačiau teigia, kad jis būtų pasirengęs laikiniems apribojimams dėl to, kiek ir iki kokio lygio jis sodrina uraną.

Trečiadienį Irano atominės energijos agentūros vadovas Mohammadas Eslami pakartojo, kad Teheranas nesiekia branduolinės militarizacijos, ir pridūrė, kad sodrinimą prižiūri JT branduolinės priežiūros institucija.

„Iranas nepritaria sodrinimo nutraukimui“, – vis dėlto pabrėžė jis.