Ir amatininkų bei ūkininkų gaminiai garsina Lazdijus net Japonijoje

Šiandien gana dažnai lankydamiesi šalies įstaigų biuruose, privačiuose namuose galime pastebėti suvenyrų, papuoštų mūsų rajono herbo simboliniu briedžio ženklu. Ir beveik visi jie į nuolatines savo buveines iš Lazdijų atkeliavo kaip reprezentacinės dovanos oficialiomis progomis. Tačiau svarbiausia yra tai, kad tos dovanos yra pagamintos mūsų rajone. Jau daugelį metų rajono savivaldybė reprezentacinėms dovanoms renkasi ne prestižines firmas, reklamos agentūras, o Lazdijų krašto amatininkus, tautodailininkus, ūkininkus, kurių darbai tokiu būdu yra reklamuojami Lietuvoje, Europoje, visame pasaulyje. Nupirkdama jų gaminius savivaldybė bei kiti rajono gyventojai savo krašto gamintojus paremia ir finansiškai.

Ir tinkama kaina, ir puiki kokybė

Kaip „Lazdijų žvaigždei“ sakė rajono savivaldybės mero Artūro Margelio patarėjas Tomas Savukas, savivaldybės administracija reprezentacines dovanas dažniausiai renkasi Lazdijų turizmo informaciniame centre. Savivaldybės administracijai yra patogu tame pačiame pastate turėti tokią įstaigą, kurios lentynose visuomet gausu įvairių rajono amatininkų ir ūkininkų gaminių ne tik priimtinomis kainomis, bet ir aukšto meninio lygio, tinkamai supakuotų ir atitinkančių visus protokolo reikalavimus. Iš jų per keletą minučių gali išrinkti net ir netikėčiausiai progai tinkamą dovaną. Tai – ir Lazdijų meno mokyklos mokinių rankomis pagaminti darbeliai, ir jau žinomų visoje Lietuvoje tautodailininkų darbai. Ant beveik visų – briedis arba trys raktai – rajono herbo simboliai, kuriuos, kaip sako Lazdijų turizmo informacinio centro darbuotojai, šiandien jau gali sutikti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nes važiuojančių į Europą pro Lenkiją ir kartu pro Janaslavą, kur yra pagrindinis Lazdijų turizmo informacinio centro pastatas, turistų tautybės įvairovė pastaraisiais metais didėja.

Turizmo informacinis centras, pasak jo vadybininkės Jolitos Bakšaitės, gaminius iš menininkų, tautodailininkų, ūkininkų ne tik užsako, bet ir atlieka rinkodarą: stebi, kuri produkcija yra paklausesnė tarp rajono gyventojų, svečių, ką dažniausiai užsako savivaldybės administracija. Taip pat išbando ir naujai savo veiklą pradedančių gamintojų produkciją, kurios iš pradžių užsako nedidelį kiekį, o vėliau, jei ji yra gerai perkama, užsako jau daugiau. Jolita Bakšaitė sako, jog pastaraisiais metais per sieną autobusais dažnai keliauja net Japonijos, Kinijos, Korėjos piliečiai. Jie atskrenda į Europą ir apkeliauja keletą valstybių, dažnai – ir Lietuvą, kartu užsukdami ir į pasienyje esantį Turizmo informacinį centrą, nupirkdami suvenyrų su mūsų šalies, mūsų rajono simbolika. Turizmo informacinis centras taip pat sulaukia grupėmis keliaujančių vokiečių bei lenkų, kartais – ir ukrainiečių. O štai italai, ispanai, Skandinavijos piliečiai dažniau keliauja šeimomis arba net po vieną. Bet ir jie pasienyje perka. Ne tik suvenyrų – vėliavėlių, ženkliukų, magnetinių lipdukų, bet ir mūsų krašto bitininkų medaus, jo produktų – bičių duonelės, žiedadulkių arba įvairių medaus mišinių. Šių produktų aprašymus turizmo centro darbuotojai turi paruošę net keliomis kalbomis.

Dovanos iš Turizmo informacinio centro – vaikams bei draugams

Savivaldybės pastate esančiose Turizmo informacinio centro patalpose, pasak Jolitos Bakšaitės, užsieniečių gerokai mažiau. Tačiau prekyba suvenyrais ir kitais dovanoti tinkamais gaminiais dar gyvesnė nei pasienyje. Ne tik dėl to, kad čia suvenyrus perka savivaldybės administracija. Dažni pirkėjai yra ir rajono gyventojai, turintys draugų, giminaičių, vaikų, gyvenančių svetimuose kraštuose. Jiems siunčia dovanų įvairiomis progomis arba užsuka su jais dovanų nusipirkti jų viešnagės Lazdijuose metu. Žinoma, dažniausiai ieško dovanų su Lazdijų krašto simboliais, bet nemažai nuperka ir Lietuvos įmonėse pagamintų dirbinių iš vilnos, lino. Perkami suvenyriniai „Rūtos“ fabriko šokoladiniai saldainiai dėžutėse su Lazdijų krašto vaizdais, prieš valstybines šventes – vėliavėlės, šalikai, kepurės su Lietuvos atributika, populiarūs ir vietinių gamintojų pagaminti keramikos dirbiniai. Pasak Jolitos Bakšaitės, vis dažniau dovanų į Turizmo informacinio centro patalpas užsuka ir rajono įstaigų, mokyklų, darželių darbuotojai. Nes ir jie pastaruoju metu dažniau išvažiuoja į užsienį pas bendradarbiavimo partnerius. O nusivežti mūsų karšto kultūrą ir tradicijas atspindinčią dovaną yra įvaizdžio reikalas. Vadybininkė sako, jog vis dažniau, renkantis net ir reprezentacines dovanas, žiūrima ir į galimybę dovaną panaudoti praktiškai. Todėl Turizmo informaciniame centre vis daugiau vietos lentynose užima rankšluosčiai, gertuvės, termosai, termopuodeliai, keramikos ir mediniai padėklai, vazos.

Gamintojus garsina medžio, keramikos, vilnos dirbiniai

Paprašyta įvardinti, kiek rajono amatininkų, tautodailininkų, ūkininkų teikia savo gaminius Lazdijų turizmo informaciniam centrui, Jolita Bakšaitė atsiverčia savo darbo knygą. Visų, kurie tai dažniau, tai rečiau yra paprašomi atvežti savo dirbinių ar produkcijos, neįmanoma prisiminti. Štai lentynoje lazdijiečio Roberto Šilinsko medžio dirbiniai – įvairūs padėklai, originalūs mediniai šaukštai. Lietuvoje jau žinoma tautodailininkė iš Veisiejų Danutė Juškienė atvežusi lietuviškais raštais margintų ir natūraliais dažais dažytų vilnonių kojinių, pirštinių, riešinių. Jos įpakuotos dailiose dėžutėse, iškart galima dovanoti. Megztus gaminius Turizmo informacinis centras dar perka iš Varnėnų kaimo bendruomenės, lazdijiečių Jolitos Češkevičienės bei Astos Šakalienės. Nors daugumos dirbinių paskirtis ta pati, tačiau kiekviena mezgėja turi savo unikalų braižą. Turizmo informaciniame centre visuomet gali rasti Lazdijų krašto bitininkų produkcijos, kurią tiekia šios draugijos pirmininkas Juozas Petrauskas. Čia galima rasti ne tik medaus, jo gaminių, bet ir įvairių formų bei dydžio natūralaus vaško žvakių. Ilgametė Turizmo informacinio centro partnerė, Lazdijų seniūnijos Karužų kaime gyvenanti žolininkė Viliūtė Garbenčienė ne tik renkanti ekologiškus augalus savo kaimo laukuose ir miškuose, bet ir pati nemažai jų auginanti savo ūkyje, džiovinanti bei fasuojanti. Dovanoms noriai rajono gyventojų ir įstaigų yra perkama Šventežerio seniūnijos ūkininko Edmundo Jastramsko ekologiška produkcija – saulėgrąžų bei kanapių aliejus, kiti kanapių gaminiai. Metalo dirbiniai – iš Veisiejų seniūnijoje, Radvilonių kaime gyvenančio Tomo Pacaičio, kuris kalvystės amato išmoko iš šiuo metu Lietuvoje jau plačiai žinomo meistro Juozo Varnelio. Suvenyrus iš modelino – sages, pakabučius raktams, žaislus eglutei – kuria ir tiekia Audra Jazbutienė iš Veisiejų. O bene daugiausia lentynose – Redos Vaikšnorienės, Krikštonių kaime įsikūrusios tautodailininkės, gaminių. Juos šiuo metu dažniausiai dovanoms perka ir rajono savivaldybės administracija. Vienos brangesnių dovanų, esančių Turizmo informaciniame centre šiuo metu, tai karpinių bei ant drobės tapyti paveikslai, kalvio darbai, kurių vertė – iki 70 eurų.

„Surink Lietuvą“ fanus apėmė kelionių manija

Tiesa, yra ir įvairiose Lietuvos įmonėse pagamintos produkcijos. Dauguma jos pagaminta pagal specialų Lazdijų turizmo informacinio centro užsakymą, papuošta simboliniu mūsų briedžiu. Tai įvairūs pirkinių krepšiai, sportiniai marškinėliai, kepuraitės. Pastaruoju metu į Turizmo informacinio centro patalpas, esančias savivaldybės administracijos pastate ir Janaslavo kaime, lankytojai dažnai užsuka vien magnetinio lipduko su rajono kontūrais nusipirkti. Jolita Bakšaitė sako, jog Lietuvos turizmo informacinių centrų sumanytas ir metai laiko įgyvendinamas projektas „Surink Lietuvą“ sulaukė didelio tautiečių susidomėjimo ir aktyvumo. Jo tikslas – paskatinti visų Lietuvos rajonų gyventojus keliauti po Lietuvą, su ja susipažinti ir atminimui iš tų kraštų parsivežti specialų magnetinį lipduką su to rajono kontūrais. Keliauti tol, kol magnetinė lenta, prie kurios klijuojami lipdukai, taps vientisu Lietuvos žemėlapiu. Lietuvos žmones taip apėmė lipdukų rinkimo manija, kad net nevažiuodami į tą ar kitą rajoną skambina savo draugams, prašydami atsiųsti trūkstamą Lietuvos „gabaliuką“. Tačiau, sako J. Bakšaitė, turizmo informacinių centrų darbuotojai yra sutarę tarpusavyje daugiau kaip po 5 savos savivaldybės lipdukus neparduoti. O viena mūsų centro darbuotoja net ir vieno lipduko parduoti nenori neįsitikinusi, kad svečias ką nors apie rajoną žino, o ne pro šalį važiuodamas užsuko tik nusipirkti. Ir išvyks taip nieko nesužinojęs. Todėl ji nors keliais sakiniais apie Lazdijus papasakoja. Tačiau dauguma tautiečių renka Lietuvos žemėlapį neformaliai. Jolita Bakšaitė sako, kad jie tiesiog ta proga, jog reikia įsigyti lipdukus, susirenka į grupes ir keliauja po Lietuvą. Ir pabendrauja, tampa artimesni, ir apie nežinotas Lietuvos vietas sužino, ir savosios Lietuvos žemėlapį lipdukais pasipildo.