Įpusėjo šešta karantino savaitė

Nuo kovo 16 dienos, paskelbus Lietuvoje karantiną, praėjo jau penkios su puse savaitės. Iki karantino, nuo vasario 28 dienos, kai buvo nustatytas pirmasis susirgimas koronavirusu, iki kovo 16 dienos buvo nustatyta 18 sergančiųjų ir nė vienos mirties. Paskelbus karantiną, susirgusiųjų skaičius pakilo iki 1 350, o mirčių net iki 37. Per pusšeštos savaitės susirgimų skaičius sparčiai žengia link pusantro tūkstančio, o pasveikusių – vos 298.

Širvintų rajono savivaldybėje registruoti 5 susirgimo atvejai, iš kurių vienas nustatytas Širvintų ligoninėje dirbančiai slaugytojai. Atlikus testus, nustatyta, kad visų Širvintų ligoninės pacientų ir darbuotojų COVID-19 tyrimai – neigiami. Teigiamas testas buvo asmens, kuris ne darbo aplinkoje kontaktavo su ligoninėje dirbančiu sergančiuoju.

Mūsų rajono susirgimų skaičius neliūdina, o štai artimiausių kaimynų skaičiai verčia suabejoti, ar verta be jokios svarios priežasties vykti pas juos svečiuotis. Vilniaus rajone praėjusią savaitę užfiksuota ypač daug susirgimų ligos židiniu tapusioje Nemenčinėje. Vien per praėjusį penktadienį buvo nustatyta 90 susirgimų atvejų, iš kurių 52 Nemenčinės gyventojams. Nustačius didelį koronaviruso atvejų skaičių, Nemenčinėje veiklą vykdančioje siuvimo įmonėje „Vilnika“ bei patvirtinus atvejį šalia miestelio esančiuose globos ir slaugos namuose „Senevita“ dirbančiam įstaigos administracijos darbuotojui, Vilniaus rajone esantis miestas buvo uždarytas ir pradėta testuoti visus suaugusius gyventojus. Praėjusios savaitės pabaigos duomenimis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse registruoti 552 susirgimo atvejai ir
trys mirtys.

Tuo tarpu Ukmergės rajone susirgimų skaičius siekia 86 atvejus, o mirčių skaičius dvigubai didesnis nei Vilniaus apylinkėse. Ukmergės rajone registruoti 7 mirties nuo COVID-19 atvejai. Jonavoje registruota 10 susirgimo atvejų. Šis kaimyninis rajonas kol kas neturi nė vieno mirties atvejo. Kaišiadorių savivaldybėje registruoti 4 susirgimai, mirčių nuo šios ligos išvengta. Molėtų rajonas iš visų kaimyninių rajonų atrodo pavyzdingiausiai. Jame registruoti tik 3 susirgimo atvejai ir nė vienos mirties.

Kenčia šalies ekonomika

Jau niekam nekyla abejonių, kad koronavirusas paveiks mūsų šalies ekonomiką. Šiuo metu ligos sukeltas pasekmes jaučia ūkininkai, gėlininkai, prekybininkai bei gamintojai. Jei šalyje yra gamintojų, kurie dar turi atsargų ir gali sumažinę tempus gaminti į atsargą, tai intensyviai importuojantys į Italiją sūrių gamintojai šio produkto atsargai prisigaminti negali vien todėl, kad tai ne spintelė ar stiklo gaminys ir jis turi ribotą suvartojimo laiką. Tas pats ir su gėlėmis, kurios nepatekusios ant prekystalio, verčiamos į kompostavimo vietas.

Sutriko prekių pristatymai tarptautiniu mastu, o tai neįvykdyti užsakymai ar paslaugos užsakovams. Darbuotojams skelbiamos prastovos, o kai kurios įmonės, nesukaupusios „riebesnio lašiniuko“ tokiems atvejams, tiesiog mažina darbuotojų skaičių iki minimaliausio.

Nors ekonomistai teigia, kad mūsų šalis nėra labai priklausoma nuo turizmo, bet pajūrio viešbučiai, kavinės, restoranai jau skaičiuoja nuostolius ir svarsto išlikimo planus.

Daugelis dar neužmiršo 2008 metų pasaulio krizės padarinių, žlugusių verslų, sudužusių likimų. Per karantino savaites nedarbo lygis šalyje išaugo iki 10,3 procento, tai yra apie du šimtai tūkstančių žmonių šiuo metu neturi darbo. Darbo netekę žmonės iš karto priversti taupyti, dėl to krenta prekių ir paslaugų vartojimas ir tai juntama visuose prekių bei paslaugų sektoriuose. Dirbantieji baimindamiesi neprognozuojamos ateities, gali taip pat pradėti vartoti tik būtiniausius produktus, o nebūtinas kasdienos išgyvenimui išlaidas nustumti ateičiai ir pradėti taupyti. Tai gali atsiliepti šalies ekonomikai.

Matyt bandydami švelninti su kiekviena savaite blogėjančią padėtį Valstybę valdantieji balandžio viduryje nusprendė švelninti karantino sąlygas ir nuo praėjusio ketvirtadienio leidžiama dirbti parduotuvėms, į kurių patalpas patekti yra įrengtas atskiras įėjimas iš lauko pusės ir kurių patalpose ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas ir vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas. Taip pat leidžiama stacionariose paslaugų teikimo vietose teikti paslaugas, kurių metu būtinas ne ilgesnis nei 20 min. tiesioginis kontaktas su paslaugų gavėju.

Numatyti keturi karantino švelninimo etapai

Pirmuoju etapu nuo balandžio 15 dienos leidžiama dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko (ne prekybos ir pramogų centruose). Taip pat buitinių ir remonto paslaugų (raktų gamybos, galanterijos, avalynės ir kitų gaminių taisymo, dviračių taisymo, skalbyklų, valyklų, servisų, nuomos salonų, gyvūnams skirtų paslaugų) teikėjams.

Antrasis etapas bus pradėtas įgyvendinti po 2 savaičių nuo pirmojo etapo ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Šiame karantino švelninimo etape bus leidžiama dirbti grožio paslaugas teikiančioms įstaigoms. Tai kirpyklos, kosmetologijos kabinetai ir kiti panašias paslaugas teikiantys verslai. Taip pat bus leidžiama lauke veikti viešojo maitinimo įstaigoms – kavinėms bei restoranams.

Be to, galės vykti mokymai, kurie negalimi nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, vairavimo pamokos. Bus leidžiama užsiimti sporto šakomis, kurios vyksta lauke ir nedidelėje žmonių grupėje. Tai golfas, lauko tenisas, jojimas. Ribojant pirkėjų srautus, bus leista prekiauti turguose bei prekybos centruose.

Trečiasis etapas bus įgyvendinamas įvertinus pandemijos eigą. Tame etape pradės dirbti Viešojo maitinimo įstaigos, sveikatos įstaigos, Sporto ir pramogų paslaugas teikiančios įstaigos, veiks lopšeliai, darželiai, mokyklos, neįgaliųjų vaikų ir suaugusiųjų dienos centrai. Verta paminėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paskelbė, kad mokslo metai šiemet truks iki birželio 1-osios.

Tik ketvirtuoju etapu, jau atšaukus karantiną, bus leidžiama organizuoti masinius renginius, teatrus, kino teatrus, konferencijas bei parodas.
Vyriausybė primena, kad karantinas tęsiasi iki balandžio 27 dienos, o nuo balandžio 10 dienos Lietuvoje galioja privalomas nurodymas visose viešose vietose dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones. Jos privalomos ir parduotuvėse bei paslaugų teikimo vietose, kurios jau atnaujino veiklą.

Andželika BAGOČIŪNIENĖ