Įprotis vakarais gurkšnoti kerta per kepenis stipriau, nei daugelis galvoja

Vasara – atostogų metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas, kai alkoholio lentynos parduotuvėse ištuštėja kiekvieną savaitgalį. Tačiau atsipalaidavimas gali būti pragaištingas, nes kitą rytą kamuoja pagirios.

Savaitgalinis pasilinksminimas neaplenkia daugelio, ilgainiui tai tampa žalingu įpročiu. Klaipėdos universiteto docentė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė yra gydžiusi vidutinio amžiaus moterį, kuri kasdien išlenkdavo po vieną ar dvi vyno taures, po metų jai išsivystė pradinė cirozės stadija. Nors pacientės sutuoktinio įprotis svaigintis truko kur kas ilgiau, bet jam pasisekė, nes medikai nustatė mažesnį pažeidimą – suriebėjusias kepenis ir prasidėjusį uždegimą.

Bent vienas iš dešimties keturiasdešimtmečių miršta nuo kepenų ligos. Net kelios apsvaigimo valandos gali sukelti sunkias pagirias, įvairias traumas, apsinuodijimą, kepenų ar kitų organų trumpalaikį ar ilgalaikį pažeidimą, neįgalumą ar net mirtį.

Ar teisinga manyti, kad alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Kokios gali būti pasekmės?

Ne kartą diskutuota apie tai, kad lietuviai vartoja alkoholio pernelyg daug. 2016 metais mes užėmėme pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 13 litrų per metus, tuo tarpu ES vidurkis nesiekė 10 litrų. Beje, tik pusė pasaulio gyventojų geria alkoholį. Europos regione alkoholis vartojamas daugiausia pasaulyje, o alkoholio daroma žala yra didžiausia.

Mokslininkai įspėja, kad alkoholio vartojimas sukelia beveik dešimtadalį visų mirčių 15-49 metų amžiaus grupėje. Tyrimai rodo, kad alkoholis yra siejamas su 60 ūmių ir lėtinių ligų.

Ką reiškia alkoholio vartojimas savaitgalį? Dažniausiai tai reiškia vienu metu suvartojamą didesnį alkoholio kiekį- gal net savaitės ar mėnesio “normą”, kas neretai baigiasi ir skaudžiomis pasekmėmis. Taipogi nėra naudinga kasdieninė vyno taurė vakare – geriau susirasti malonų laisvalaikio leidimo būdą, kuris atpalaiduotų, nuimtų dienos įtampą ir stresą. Pasimokykime iš vaikų, nes dažnai jie moka įdomiai leisti laisvalaikį. Ir tam jokio alkoholio nereikia.

Koks krūvis tenka kepenims, jeigu leidžiame sau atsipalaiduoti su taure rankoje?

Kepenys apdoroja daugiau kaip 90 procentų suvartoto alkoholio, o kita dalis šalinama su šlapimu, prakaitu, taip pat kvėpuojant. Skaidyti alkoholio molekulę padeda du fermentai: alkoholio dehidrogenazė (ADH) ir aldehido dehidrogenazė (ALDH). Pirmiausia fermentas ADH suskaido alkoholį į acetaldehidą, o tai yra vėžį sukeliantį medžiaga. Už koordinacijos ir atminties sutrikimus, mieguistumą apgirtus taip pat yra atsakingas acetaldehidas.

Vėliau acetaldehidas skyla į mažiau aktyvų šalutinį produktą acetatą, kuris dar skaidomas į vandenį ir anglies dioksidą.

Vartojant daug alkoholio įsijungia ir kiti fermentai, o dalis acetaldehido pasigamina virškinimo trakte, kurį taip pat žaloja. Alkoholio apykaita vyksta taip pat kasoje, galvos smegenyse, todėl pažeidžiamos ir jų ląstelės.

Organizmui reikia maždaug valandos, kad galėtų susidoroti su vienu standartiniu vienetu alkoholinio gėrimo.

Alkoholio kalorijos yra „tuščios“, neturinčios mitybinės vertės. Apie dešimtadalį kalorijų geriantieji gauna iš svaigalų. Jei kas savaitę išgeriamos penkios pintos alaus, per metus susidaro 44 200 kcal – tiek, kiek būtų suvalgyta 221 spurga. Jei kas mėnesį išgeriami 4 buteliai vyno, per metus susidaro apie 27 000 kcal, o antsvoris ir gausus alkoholio vartojimas didina kepenų cirozės pavojų.

Jei kitą rytą po pasilinksminimo kamuoja pagirios, ką tai rodo?

Šiuo metu įtikinamiausia teorija, kad pagirios atsiranda dėl to, kad perdirbant alkoholį organizme kaupiasi šalutinis toksinis junginys acetaldehidas, kuris yra nuo 10 iki 30 kartų toksiškesnis nei pats alkoholis.

Galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, nuovargis ir mieguistumas, troškulys ir prakaitavimas, šviesos baimė, dirglumas – tai pagirių simptomai, rodantys, kad organizmas ir ypač kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu.

2013 metais atlikta mokslinė studija parodė, kad 44 proc. išgeriančių žmonių vargino lengvos pagirios, 32 proc. – vidutinio sunkumo pagirios, tačiau alkoholinių gėrimų rūšis, tyrimo dalyvių savybės (lytis, amžius, gėrimo stažas, tabako vartojimas ar alkoholizmas šeimoje) neturėjo įtakos pagirių dažniui.

Daugeliu atvejų pagirių simptomai išnyksta maždaug po 24 valandų, bet blaivėjimas gali ir ilgiau užtrukti.

Įvairūs žmonės turi skirtingus alkoholį skaidančių fermentų pajėgumus. Yra žmonių, kurie dėl to iš prigimties gali būti linkę vartoti mažiau. Šiuo požiūriu jie yra šiek tiek „apsaugoti“ nuo alkoholizmo.

Kai kuriuose gėrimuose dėl fermentacijos susidaro cheminių medžiagų, kurios prisideda prie pagirių. Pavyzdžiui, tamsesnės spalvos svaigalai, tokie kaip burbonas ir viskis, sukelia pagirias labiau nei šviesesnės spalvos ar skaidrūs tirpalai, tokie kaip degtinė. Viskyje ir raudonajame vyne esantis metanolis kaltinamas ilgalaikiu alkoholio poveikiu, nes ilgiau lieka kūne.

Ar yra saugi alkoholio dozė?

Alkoholio kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais (SAV), tai 10 ml gryno alkoholio. Tokį vienetą sudaro taurė (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Pasaulyje nėra vieningų “mažos rizikos” rekomendacijų. Jungtinėje Karalystėje mažos rizikos riba yra iki 14 SAV per savaitę alkoholio.

Tačiau nepaisant rekomendacijų, svarbu atkreipti į dėmesį į plataus masto tyrimų išvadas. Išanalizavus 83 mokslines studijas, kurios buvo atliktos 19 valstybių, o jose dalyvavo 600 000 tiriamųjų, buvo nustatyta, kad reguliarus daugiau kaip 100 g alkoholio (maždaug 5–6 vidutinio dydžio taurių vyno ar alaus pintų) per savaitę vartojimas yra susijęs su trumpesne vyrų ir moterų vidutine gyvenimo trukme.

Yra žinoma, kad peržengus 100 g ribą kiekvienas suvartoto alkoholio vienetas nurėžia maždaug 15 minučių gyvenimo – tiek, kiek viena surūkyta cigaretė.

Atsakymas, kurį ne visi žmonės norėtų išgirsti, yra tai, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo kiekio. Kuo daugiau jo vartoji, tuo didesnė rizika sveikatai.

Ar alkoholis kelia moterims didesnę žalą nei vyrams?

Vyrai pajėgia gerti daugiau nei moterys, nes jų kūne yra daugiau vandens.

Vyrai turi daugiau fermentų, todėl išgėrus tą patį svaigalų kiekį moters kraujyje alkoholio kiekis bus didesnis. Moteriškieji lytiniai hormonai estrogenai gali taip pat didinti kepenų jautrumą alkoholio daromai žalai.

Kita vertus, vyrai dažniau renkasi stipresnius gėrimų, todėl jų mirštamumas nuo cirozės yra maždaug du kartus didesnis nei moterų.

Kokie pakitimai gali vystytis kepenyse? Ar yra specifinių simptomų?

Didelę įtaką turi oksidacinis stresas, nes skaidant alkoholį vykstanti cheminė reakcija gali pažeisti kepenų ląsteles. Tai gali sukelti uždegimą ir randus, nes kepenys vis bando save „pataisyti“. Alkoholis gali žaloti taip pat žarnyną, todėl bakterijų toksinai iš žarnyno gali būti pasiekti ir kepenis.

Kuo daugiau išgeriama alkoholio, tuo didesnis kepenų ligos pavojus. Daugiau nei 90 proc. žmonių, kurie daug geria , kenčia dėl riebalinės kepenų ligos, kuri vėliau vystosi į cirozę ar kepenų vėžį. Dėl alkoholio sparčiau vystosi vadinamos tyliosios ligos, kai dažnai net neįtariama, kad sergama. Tai virusiniai B ir C hepatitai, kasos pažeidimai.

Kepenų ligos turi daug veidų, neretai apie jas praneša ne skausmas, o atsiradusios komplikacijos. Įtarti, kad kažkas negerai su kepenimis, padeda virškinimo sutrikimas, pilvo skausmai, viduriavimas, nuovargis, silpnumas, pykinimas, vėmimas, gausios liežuvio apnašos.

Vėliau gali varginti skausmas po dešiniu šonkaulių lanku, taip atsitinka padidėjus kepenims. Kepenų ligą išduoda taip pat odos, nagų pakitimai, paraudę delnai ir padai, kraujavimas iš žarnyno, kraujosrūvos, gelta, pakitusi išmatų ir šlapimo spalva, niežėjimas, padidėjęs jautrumas alkoholiui ir vaistams, skysčių kaupimasis pilve ar galūnėse, prastas apetitas.

Kada gresia kepenų suriebėjimas? Nuo kokio amžiaus gali prasidėti šis procesas?

Jei riebalų kepenyse yra daugiau nei 5 proc., tai jau suriebėjusių kepenų liga. Taip gali atsitikti, kai kepenyse sutrinka riebalų apykaita ir jų ląstelėse ima kauptis riebalai.

Tai gali įvykti bet kuriame amžiuje. Vienam iš 10 vaikų ir paauglių gali kilti pavojus susirgti šia liga dėl įvairių priežasčių: antsvorio ar nutukimo, atsparumo insulinui, cukrinio diabeto, genetinio sutrikimo.

Kuo alkoholio pažeistoms kepenims gali būti naudingi augaliniai preparatai?

Augaliniai preparatai populiarūs visame pasaulyje. Europoje ir JAV atliktos apklausos rodo, kad botaninių preparatų vartojimas tarp sergančiųjų kepenų ligomis siekia 65 proc.

Didelio gydytojų susidomėjimo ir gerų pacientų atsiliepimų sulaukė trijų augalų kombinacija – tikrojo margainio, ciberžolės ir juodojo pipiro. Įdomu tai, kad šie augalai papildo vienas kito veikimą užtikrindami įvairiapusišką pagalbą pažeistoms kepenims. Tikrasis margainis, turi silimariną, kuris pasaulyje rekomenduojamas toksinio kepenų pažeidimo ir kepenų cirozės gydymui bei lėtinių kepenų ligų papildančiajai terapijai.

Įrodyta, kad silimarinas apsaugo kepenų ląsteles nuo aplinkos ir cheminių toksinų, stabdo kepenų ligų vystymąsi. Šis biologiškai aktyvus junginys reguliuoja tulžies gamybą sustiprindamas kepenų ląstelių sieneles, mažindamas jų pralaidumą, gerindamas medžiagų apykaitą.

Moksliniais įrodymais pagrįstus harmoningai veikiančius ir saugius augalinius mišinius gydytojo priežiūroje galima vartoti ilgai – iki šešių mėnesių ir ilgiau.

Dar vienas augalas, kurio naudingumas yra moksliškai įrodytas, tai ciberžolė, šis augalas vertinamas dėl junginio kurkumino. Gydymas kurkuminu siekia senovės indų mediciną.

Įrodyta, kad kurkuminas mažina alkoholio sukeltą apsinuodijimą, oksidacinį stresą, gerina suriebėjusių kepenų būklę, taip pat normalizuoja įvairius kepenų veiklos ir medžiagų apykaitos rodiklius.

Juodųjų pipirų sudėtyje esantis piperinas turi savybę pagerinti kurkumino pasisavinimą, taip pat silimarino aktyvumą, todėl visų šių trijų komponentų kombinacija gali būti efektyvesnė nei pavienių augalų.

Yra ir daugiau žolinių preparatų, gerinančių kepenų veiklą, tai gyslotis, kurio poveikis yra panašus į silimariną, taip pat dilgėlė, kiaulpienė, medetka, bijūno šaknis, pelynas, paprastoji trūkažolė, saldžialapė kulkšnė, pipirmėtė, varnalėša, citrinvytis, erškėtis, raugerškis, kraujažolė, kininis gaivenis, indiškasis bazilikas, baikalinė kalpokė, kvapusis čilmedis, miramedis, cinamonas, kmynai, raudonėlis, šalavijas, rozmarinas.

Norėdami sumažinti bet kurios alkoholio vartojimo sesijos riziką sveikatai turėtume apriboti išgeriamo alkoholio kiekį, gerti lėčiau, su maistu, pakaitomis su vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais ir po ranka turėti augalinę priemonę, padedančią atstatyti kepenis.

Tačiau reikia nepamiršti, kad pasitaiko kepenų pažeidimų vien dėl to, kad žmonės savo nuožiūra vartoja vaistažoles ir „nusigydo“.

Kaip tuomet reikia vartoti augalinius preparatus, kad sumažintume žalą kepenims? Ar tai gali padėti pagerinti bendrą savijautą?

Nepakenkti sau – toks įspėjimas tinka tiek kalbant apie riebų, saldų, perdirbtą, apkrautą riebalais, cukrumi, druska ar priedais maistą, tiek apie vaistus ar papildus.

Daug apsinuodijimų būna dėl įvairių nežinomais pavadinimais atvežamų iš užsienio kombinuotų papildų. Todėl verčiau nežaloti kepenų negu bandyti jas gydyti.

Jei taip atsitiko, būtina griežta mitybos kontrolė, gali būti vartojami taip pat augaliniai preparatai, kurių poveikis ir saugumas įrodytas mokslu.

Kepenims yra naudinga kava, žalioji arbata, avižų dribsniai, česnakai, vynuogės, figos, papajos, citrinos, arbūzai, mėlynės, avietės ir spanguolės, avokadai, bananai, miežiai, burokėliai ir jų sultys, artišokai, brokoliai, špinatai, rudieji ryžiai, morkos, ilgieji pipirai, kopūstai, graikiški riešutai, migdolai.

Sureguliavus kepenų veiklą, gerėja savijauta, grįžta darbingumas.