Investuotojai per dieną neateina – pirmiau reikia atlikti „namų darbus“

Birštono savivaldybė jau ne vienerius metus rengia „dirvą“ verslo atėjimui, vyksta pokalbiai su galimais investuotojais. Vasarį vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje nemažai diskutuota investicijų į kurortą klausimais, kalbėta apie tai, ką konkrečiai miestas gali pasiūlyti potencialiems investuotojams, kokius reikėtų atlikti „namų darbus“, kad jis taptų patrauklesnis ir, be abejo, apie tai, kaip turimą turtą panaudoti kuo efektyviau.

Proga diskusijas išvystyti, pasitikrinti požiūrius tapo posėdžio metu svarstytas klausimas dėl žemės sklypų Birštone, Prienų g.27 ir Prienų g.27A, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
Kaip teigė sprendimo projektą pristatęs Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo, pagal šį sprendimo projektą numatyta kairėje kelio pusėje, šalia pagrindinio įvažiavimo į Birštoną, plytinčią teritoriją (valstybės nuosavybe valdomi du sklypai: 19,8 ha ir 11,8 ha) suskaidyti į atskirus sklypus. 17,6 ha ploto viešąsias erdves, kurios ribojasi su valstybinio miško naudmenomis, numatyta palikti visuomenės poreikiams. Taip būtų suformuotas saugotinas gamtinis „koridorius“ su tvenkiniais, kalnu ir upeliu, paliekant galimybę ateityje atkurti upelį bei „įveiklinti“ kalną, jį pritaikant įvairioms žiemos pramogoms.
Tuo tarpu teritorija, esanti arčiau miesto „vartų“, bus suskaidyta į du sklypus po 3 ha ir vieną 11 ha žemės sklypą. M.Michaliunjo teigimu, šie patrauklūs investuotojams sklypai galės būti urbanizuojami: vystomi atskirai arba ateityje apjungti į vieną.
– Savivaldybė suinteresuota surasti papildomų biudžeto pajamų šaltinių, pritraukti naujų investicijų ir sukurti daugiau darbo vietų. Ieškome būdų, kaip Savivaldybės turtą panaudoti kuo efektyviau. Siekiant surasti ir sudominti galimus investuotojus, reikia būti pasirengus tam tikrą infrastruktūrą, – apie tai, kodėl prireikė pertvarkyti žemės sklypus, posėdyje aiškino Savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė.
Pasak jos, Birštono savivaldybė yra matoma ir patraukli verslo atstovams, todėl kalbamasi su visais, parodžiusiais susidomėjimą. Ji pasidalino verslininkų pasiūlytomis idėjomis, tarp kurių – ketinimai steigti kavinę ant Nemuno kranto, įrengti naują interaktyvų sporto paskirties objektą, nusileidimo per upę atrakcioną, statyti saulės elektrines ir pan.
Norą kurti verslą Birštone yra pareiškusi ir viena iš stambiausių Lenkijos įmonių TZMO, kuri specializuojasi medicinos, slaugos, higienos, kūdikių, sporto ir švaros prekių gamybos bei ligoninių statybos ir vystymo srityse. Šios įmonės atstovai, taip pat ir generalinis direktorius, pernai kurorte lankėsi du kartus ir, J.Tirvienės teigimu, deklaravo aiškią strategiją dėl investicijų Birštone – kurorte jie norėtų plėsti veiklą, susijusią su medicinos, reabilitacijos, sveikatingumo ir sporto sritimi. Šiuo tikslu buvo apžiūrėta ir minima teritorija tarp įvažiavimo į kurortą bei buvusios Škėvonių bazės.
– Investicijų pritraukimo klausimais turime bendradarbiauti su verslu, nesukurti išankstinių baimių ir nesudaryti papildomų kliūčių, – savo požiūrį išsakė Administracijos direktorė. Anot jos, nėra pagrindo delsti su sklypų pertvarkymu ir laisvų teritorijų vystymu, nes žemės grąžinimo procesas savininkams yra beveik baigtas.
Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys patikino, jog nuo šio klausimo neliko nuošalyje ir Savivaldybės strateginių investuotojų atrankos komisija, jos nariai dalyvavo susitikimuose su TZMO atstovais, diskutavo dėl sklypų suformavimo tam tikru dydžiu.
Opozicijos atstovas Darius Šeškevičius Savivaldybės administracijai padėkojo už tai, kad atsižvelgė į komitetuose išsakytus pageidavimus ir šį svarbų klausimą pristatė ne kaip techninį, o iš esmės. Tokiu būdu visi Tarybos nariai galėjo susidaryti savo nuomonę apie investavimo sąlygas ir galimybes Birštone. Tuo pasinaudojusi Tarybos opozicija išsakė savo pastebėjimus ir pateikė pasiūlymų. Pirmiausia, dėl sklypų dydžio. Jurgitos Šeržentienės įsitikinimu, didesnius sklypus suskaidžiusi į mažesnius Savivaldybė laimėtų daugiau: dėl potencialių investuotojų konkurencijos aukcione pakiltų sklypų vertė. Helmanui Lik taip pat parūpo, kodėl ruošiamasi vieno, o ne kelių investuotojų atėjimui.
J.Tirvienės teigimu, kadangi sklypai greičiausiai bus parduodami aukcione (dėl pasikeitusių įstatymų jų trumpalaikė nuoma vargu ar būtų patraukli verslininkams), jais gali susidomėti ne tik minėti lenkų, bet ir kiti investuotojai.
Į diskusiją įsitraukęs Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Valentinas Revuckas, remdamasis pokalbiais su „Investuok Lietuvoje“ atstovais, teigė, jog patikimi investuotojai pirmiausia mąsto apie investicijų atsipirkimą, todėl juos labiau domina galimybė įsigyti didesnius žemės sklypus. Tai patvirtino ir merė Nijolė Dirginčienė.
Anot jos, į Lietuvą ateina didelės investicijos, atsiranda galimybė vystyti ir stambius projektus, tačiau savivaldybės, suformavusios beveik deficitinius biudžetus, be valstybės paramos negali nei pritraukti didelių lėšų, nei paruošti infrastruktūros galimiems investuotojams. Anot jos, ir šiuose sklypuose Savivaldybė turės prisidėti prie inžinerinių tinklų (vandentiekio, dujų, kelių, privažiavimų) nutiesimo, todėl tikimasi sulaukti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos finansinės paramos.
M.Michaliunjo atkreipė dėmesį į rizikas, kurių Savivaldybei atsirastų, susmulkinus žemės sklypus. Pasak skyriaus vedėjo, Savivaldybei papildoma našta taptų įvairių įsipareigojimų ir reikalavimų išpildymas.
– Gali atsitikti taip, kad bus nupirktas ar išnuomotas tik kas trečias sklypas. O pagal įstatymus Savivaldybė privalės investuotojams parengti verslo aplinką: nutiesti kelius, kitas komunikacijas, todėl įdėtos lėšos gali neatsipirkti. Be to, „susmulkinti“ žemės sklypai, esantys prie magistralinio kelio A16, dar labiau sumažėtų vamzdynų ir garsą izoliuojančių sienelių sąskaita,– tvirtino Savivaldybės specialistas.
Tarybos narys Juozas Aleksandravičius buvo linkęs šį sprendimo projektą atidėti ir apsvarstyti detaliau, investavimo sąlygas siejant su bendra kurorto vystymosi strategija. Neturint sistemingo kurortologinio požiūrio, kurortą gali užgožti logistikos centrai, perspėjo jis. Tarybos narys Darius Šeškevičius, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nepakako laiko įsigilinti į klausimą išsamiau, siūlė diskusijas pratęsti su investavimo srities specialistais.
Balsavimas nulėmė, kad sklypai, esantys Prienų gatvėje, bus pertvarkyti, o parengus dokumentus bus atvertas kelias investicijoms. Už tai balsavo 8 politikai, šeši susilaikė, vienas pasisakė prieš.

Bendradarbiaus su LAKD dėl dviračių tako tiesimo

Birštono savivaldybės taryba pritarė bendradarbiavimo sutarčiai su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožo nuo 85,669 iki 89,069 km kapitalinis remontas įrengiant taką“ vykdymo.
Planuojamas įrengti dviračių takas patenka į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD)  patikėjimo teise valdomą valstybinį žemės sklypą šalia magistralinio kelio A16 ruože nuo Pavasario gatvės Birštono mieste iki Beržų gatvės Geležūnų kaime Birštono seniūnijoje.
Bendradarbiavimo sutartis leis pradėti būsimo dviračių tako šalia magistralinio kelio projektavimo darbus. Antrajam projekto vykdymo etapui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ar valstybės lėšų skyrimo bei finansavimo sąlygas, bus sudaroma atskira bendradarbiavimo sutartis su LAKD.
Nutiesus šį dviračių taką, jis taptų Pietų Lietuvos dviračių takų bendros trasos, kuri tęstųsi nuo Prienų miesto per Birštoną, Nemajūnus, Punią, Alytaus rajoną iki Alytaus miesto, jungtimi. Ši trasa būtų siejama ir su tarptautiniais turizmo maršrutais – piligriminiu Šv. Jokūbo keliu, tarptautine Eurovelo trasa, o tai leidžia tikėtis, kad daugiau jais keliaujančių turistų užsuks ir į Birštoną.

Pristatytos ugdymo ir sporto įstaigų veiklos ataskaitos

Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta ir Birštono gimnazijos, lopšelių-darželių „Vyturėlis“ ir „Giliukas“, Meno mokyklos, Birštono muziejaus ir Sporto centro 2020 metų veiklos ataskaitoms.
Ataskaitas pristatę įstaigų vadovai kalbėjo apie iššūkius, susijusius su karantino ribojimais ir nuotolinio darbo organizavimu, pasidalino įgyta gerąja šio laikotarpio patirtimi.
Pasak gimnazijos direktoriaus Alvydo Urbanavičiaus, nuotolinio mokymo organizavimui buvo skirtas didelis dėmesys, patenkintas mokinių poreikis naudotis skaitmeninėmis priemonėmis – kompiuteriais, planšetėmis. Daugiau nei penkis praėjusių metų mėnesius mokyklos bendruomenė dirbo kontaktiniu būdu, todėl mokiniai sėkmingai dalyvavo sveikatinimo ir projektinėse veiklose.
Direktorius teigė, kad COVID-19 liga darbo nesutrikdė – infekcija sirgo maža dalis mokytojų ir mokinių. Dalis pradinio ugdymo mokytojų, taip pat ir būrelių vadovų, sutikusių skiepytis, buvo vakcinuoti. Atsakydamas į klausimą, kada mokiniai galės sugrįžti į mokyklą, direktorius patikslino, kad tai priklausys ir nuo bendros epidemiologinės situacijos šalyje, ir nuo steigėjo sprendimo.
– Techninių galimybių turime, galime dirbti ir mišriuoju būdu. Planuojame organizuoti ir neformalųjį ugdymą nedidelėms pradinukų grupėms, – sakė gimnazijos vadovas.
Tarybos narės Jurgitos Šeržentienės paklaustas, ar nėra svarstoma galimybė palikti 10 – 12 klasių mokinius kartoti kurso, direktorius sakė, kad tam nėra būtinybės.
„Vyturėlio“ lopšelio-darželio direktorė Vitalija Adamonienė kalbėjo, kad po pirmojo pavasarinio karantino darželis kontaktiniu būdu dirbo 5 – 6 mėnesius, per juos įgyvendinta nemažai projektinių veiklų, surengta gražių renginių. Ir nors nuotolinis mokymas buvo neatsiejamas nuo sunkumų, ši nauja patirtis buvo naudinga –taikyti įvairūs ugdymo metodai, įvestas elektroninis dienynas, leidęs palaikyti ryšį su tėveliais, buvo bendraujama Facebooke sukurtose grupėse. Mokytojai ir kiti darbuotojai skyrė laiko profesiniam tobulėjimui, dalinosi savo patirtimi su kolegomis.
Vasarą darželį lankė 45 vaikai, gruodį – apie 30, o šiuo metu ugdytinių skaičius darželyje yra augantis – jį lanko daugiau nei 65 vaikai. Koronavirusas buvo palietęs dvi grupes, kurios buvo laikinai uždarytos.
Lopšelio-darželio „Giliukas“ direktorė Regina Gustaitienė tvirtino, kad įstaiga praėjusį laikotarpį praleido apsunkintomis sąlygomis – ir dėl pandemijos, ir dėl vykusios renovacijos. Jos teigimu, ne visi tėveliai galėjo ir norėjo rinktis kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. 44 vaikai rugsėjį pradėjo lankyti darželį „Vyturėlis“, karantino laikotarpiu dauguma liko namuose. Direktorė apgailestavo, kad ne visiems darbuotojams galėjo užtikrinti darbą –nuo sausio darbuotojai išleisti į 2,5 mėn., o pedagogai – į 1 mėn. prastovas. Nauja patirtimi tapo ir nuotolinis mokymas.
Pasak direktorės, tolimesniam darbui motyvuoja nuo rugsėjo didėję atlyginimai ikimokyklinio ugdymo pedagogams, optimizmo prideda tai, kad kolektyve nebuvo susirgusiųjų, visi darbuotojai pasiskiepijo COVID-19 vakcina.
Birštono meno mokyklos bendruomenė atsidūrusi analogiškoje situacijoje – jai tenka prisitaikyti ir prie pandemijos, ir prie mokyklos pastate pradėtos renovacijos, ir prie kitokios darbo specifikos. Užtat buvo išbandyta nuotolinio ugdymo metodų įvairovė, dalyvauta įvairiuose seminaruose, virtualiuose konkursuose, parodose.
Meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė teigė, kad kolektyvas su nekantrumu laukia, kada galės iš kitų įstaigų perkraustyti baldus ir instrumentus atgal į atnaujintas mokyklos patalpas. Atsakydama į Tarybos nario J.Aleksandravičiaus paklausimą, ar pradėjus tiesioginį ugdymą, nepadidės mokestis už mokslą, L.Raugevičienė teigė, kad mokykla ruošia naujų programų, todėl ketina kreiptis į Tarybą dėl mokesčio didinimo bent jau už suaugusiesiems skirtas programas.
Pasak jos, jeigu rudenį mokykla sugrįš į savąjį pastatą, bus prašoma lėšų šildymui, elektrai ir kitiems komunaliniams patarnavimams.
Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys kalbėjo apie tai, jog karantino laikotarpiu tiesioginis darbas su sportuojančiais buvo perorganizuotas į nuotolinį, taikant individualius pasiruošimo planus. Sunkiau buvo dirbti su mokiniais, gyvenančiais kaimiškose vietovėse ir neturinčiais kompiuterių – su jais užduotys buvo derinamos telefonu.
Buvo parengti dokumentai įstaigos veiklų kokybės išorės vertinimui, Sporto centro darbas įvertintas aukštu lygiu. Praėjusi vasara sportininkams buvo sėkminga, jie išvyko į 87 varžybas Lietuvoje, įvyko apie 90 proc. suplanuotų renginių. Sporto centras įsigijo sportinio inventoriaus irklavimui.
Paklaustas apie daugiafunkcio sporto centro atidarymo datą, S.Smailys pažymėjo, jog įkurtuvės realiai gali įvykti birželio mėnesį: pagrindinė salė jau parengta, trūksta tik reikiamos įrangos.
Dalė Lazauskienė