„Investuok Lietuvoje“ ekspertė: universitetų lyderystė būtina investuotojų pritraukimui ir išlaikymui

Tokios gamybos milžinės kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“, praėjusiais metais įžengusios į Lietuvos rinką, Kauno regione sukėlė tikrą proveržį. Prie Ūkio ministerijosveikiančios užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė bei jų skaičius.

Su B. Noreikaite kalbėjomės apie tai, kokią įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui daro šalies aukštasis mokslas ir jo potencialas bei, kokią reikšmę investuotojų apsisprendimui turi vietos švietimo įstaigų galimybės pritaikyti specialistų rengimą pagal verslo poreikius.

– Kokie paprastai kriterijai nulemia investuotojų sprendimą plėtrai pasirinkti vieną ar kitą miestą, šalį?, – paklausėme.

– Investuotojų sprendimą plėsti įmonę vienoje ar kitoje lokacijoje lemia ne vienas faktorius, o tiksliau tariant – tų faktorių visuma. Tai ir darbo jėgos kaštai, darbo santykių reguliavimas, mokestinė aplinka, rinkos dydis, infrastruktūra ir daugelis kitų.

Vis dėlto, kaip atskleidžia 2017 m. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiesioginių užsienio investicijų pasilikimą Lietuvoje, yra talentai ir darbuotojų išlaikymo kaštai. Tai patvirtina ir „Doing Business“ reitingas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos išskirtinumas yra puikus santykis tarp darbo jėgos kaštų ir aukštos specialistų parengimo kokybės.

– Gal galite pateikti konkretų pavyzdį, susijusį su Lietuva?

– Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Continental“ sprendimą Kaune įgyvendinti didžiausią tiesioginių užsienio investicijų projektą Lietuvos istorijoje lėmė modernus, industrinis Kauno regionas su puikia infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos specialistais. Būsimiems Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventams – tai ypatingai geros žinios.

Įgyvendinant tokio dydžio projektus, kai planuojama sukurti apie 1000 naujų darbo vietų, investuotojams svarbi ne tik esama situacija darbo rinkoje, bet ir šios srities potencialas bei švietimo sistemos lankstumas ir profesinis orientavimas, kuris šiuo metu Lietuvoje vis dar šlubuoja.

Jeigu siekiame lyderiauti informacinių technologijų, automobilių pramonės ar kituose sektoriuose, turime rengti daugiau ir geresnių specialistų, ne tik tam, kad galėtume konkuruoti su kitomis valstybėmis, siekiant pritraukti užsienio investicijas, bet ir tam, kad užtikrintume tvarų šio sektoriaus vystymąsi.

– Kokią įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui daro šalies aukštasis mokslas ir jo potencialas? Kokią reikšmę investuotojų apsisprendimui turi vietos švietimo įstaigų galimybės pritaikyti specialistų rengimą pagal verslo poreikius?

– Kokybiška švietimo sistema yra būtina sąlyga, siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas. Norint vystyti aukštos pridėtinės vertės produktus ir technologijas, būtinas mokslinių tyrimų potencialas.

Aktyvus bendradarbiavimas su švietimo institucijomis užtikrina savalaikį reikiamų specialistų parengimą. Dauguma investuotojų galutinį sprendimą dėl savo plėtros Lietuvoje priima tik po susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais.

KTU yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kad universitetas ne tik gali ir turi būti proaktyvus, siekiant verslo ir mokslo partnerystės, bet ir prisidedantis prie užsienio investicijų pritraukimo į Kauno regioną.

Ypač daug naujų darbo vietų sukuriančioms įmonėms svarbi ne tik naujų specialistų pasiūla, bet ir švietimo sistemos galimybės lanksčiau reaguoti į pokyčius ir suteikti studentams šiuo metu darbo rinkoje aktualias kompetencijas.

Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos įmonėms į gamybos procesus integruojant naujas technologijas, didinančias darbuotojų našumą, ir kurioms reikalingos naujos kompetencijos, ši kryptis ilgainiui tik stiprės.

– Kaip užsienio kapitalo įmonių plėtra Lietuvoje gali praturtinti, prisidėti prie Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų kokybės gerinimo? Kodėl aukštosioms mokykloms svarbu į studijų procesą ir mokslo tyrimus įtraukti verslo ir pramonės atstovus?

– Aktyvi aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė yra būtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, socialinių partnerių įtraukimas į studijų programų rengimą ir tobulinimą sudaro galimybes tobulinti mokymo turinį taip, kad jis atitiktų darbo rinkos poreikius, naujausias tendencijas ir technologijas, kurias diegia verslas.

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrus metus organizuoja studijų programų peržiūrą pagal užsienio investuotojų poreikius. 2016-2017 mokslo metais „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas buvo suteiktas KTU Gamybos inžinerijos, Apskaitos ir Ekonomikos bakalauro studijoms. Šiais mokslo metais bus vertinamos dar 4 KTU bakalauro studijų programos.

Tokiu būdu užtikrinamas teorinių žinių pritaikomumas realioje veikloje, praktinės verslo žinios jungiamos su akademiniu turiniu, taip užtikrinant geresnį, labiau darbo rinkai pasirengusių bei lanksčių specialistų parengimą.

– Kokiais dar būdaisverslas prisideda prie studijų kokybės gerinimo?

– Tai ir studijų praktikos atlikimas, kuomet studentams sudaroma galimybė pažinti sektorių, kuriame jis dirbs, ir motyvuoti, ir ugdyti tas kompetencijas, kurios yra labiausiai būtinos sėkmingai karjerai.

Pavyzdžiui, praktika užsienio kapitalo įmonėje, tarptautinėje komandoje atskleidžia būtinybę tobulinti tokius minkštuosius įgūdžius (angl. soft skills), kaip užsienio kalbų mokėjimas ir komandinio darbo įgūdžiai, kurių svarba akademinėje aplinkoje ne visada neišryškėja.

Žiūrint iš kitos pusės, ši partnerystė naudinga ir verslui, kuris, siekdamas užsitikrinti tvarią plėtrą, gali dar studijų metų pritraukti talentingus jaunuolius, į juos investuoti ir prisidėti prie aukštos kvalifikacijos specialistų parengimo.

– Užsienio investuotojams reikia tūkstančių IT specialistų ir inžinierių, kurie turėtų tarpdisciplininį išsilavinimą, būtų pasirengę technologijų amžiaus iššūkiams, darbui tarptautinėse komandose. Kaip prie to įgyvendinimo prisidėtų tinkamai vykdoma švietimo reforma, orientuota į tarptautinį universitetų konkurencingumą ir logišką aukštųjų mokyklų optimizaciją?

– Tinkamai vykdoma švietimo pertvarka ir aukštųjų mokyklų optimizacija leistų konsoliduoti, sutelkti šalyje išsimėčiusius žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Tik juos sutelkę galime kalbėti apie regiono mastu konkurencingą universitetą, gebantį sėkmingai pritraukti investicijas iš užsienio, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, pritraukti aukšto lygio mokslininkus bei gabiausius Lietuvos ir užsienio studentus.

Esame nedidelė šalis ir turėtume tai išnaudoti kaip savo stiprybę, sutelkti talentus ir ribotus išteklius sukoncentruoti keliose stipriose institucijose, kurios gebėtų lanksčiai reaguoti į vyraujančias tendencijas ir atitinkamai rengti aukšta kompetencija pasižyminčius specialistus, vykdyti mokslinius tyrimus, komercializuoti jų rezultatus ir kurti inovacijas.