Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą

Europos Sąjunga (ES) pagal savo Skaitmeninio švietimo veiksmų planą nori, kad vaikai galėtų saugiai naršyti ir dalintis informacija. Nors skaitmeninis pasaulis siūlo precedento neturinčias galimybes, dirbtinis intelektas taip pat kelia naujus, visiems gresiančius pavojus.

„Turime stengtis kiek įmanoma labiau apsisaugoti“, – Prancūzijos Reno mieste esančios pradinės mokyklos mokiniams sako uniformuota policininkė, prie diržo prisitvirtinusi ginklą.

Policijos viršininkė Karine pradėjo vesti specialią pamoką apie saugumą internete dešimtmečių ir vienuolikmečių vaikų klasei. „Nesu čia, kad jums pamokslaučiau“, – pridūrė ji ir paklausė vaikų apie tai, ką galima veikti internete.

Į viršų kyla mažos rankytės: ieškoti informacijos internete, parašyti draugams, skambinti su vaizdu, pirkti, parduoti ir žaisti vaizdo žaidimus. Per tą laiką policininkė lentoje aprašo tamsesnę pusę: apgaulės atvejai, kompiuteriniai įsilaužimai, elektroninės patyčios, melagienos ir dezinformacija.

„Kartais atrodo, kad bandai išsemti vandenyną arbatiniu šaukšteliu. Bet jei galiu kažką išjudinti ir su šiuo mažu šaukšteliu, tai nėra blogai“, – argumentuoja 52-iejų metų amžiaus policijos pareigūnė, kuri pernai pravedė apie 40 pamokų.

Pamokos metu aptariami ne tik pagrindiniai dalykai, tokie kaip slaptažodžių saugumas ir nėjimas gyvai susitikti su internete sutiktais nepažįstamais žmonėmis, bet ir naudojimasis socialiniais tinklais bei būdai atpažinti klaidinančią arba melagingą informaciją.

Tikslas yra užtikrinti, kad vaikai pradėtų naudoti gero elgesio internete kodeksą, kuris tikrai bus įdomus ir jų tėvams.

Internetas: nauda, tačiau kartu ir rizika

Prancūzija ir kitos ES šalys dabar labiau nei bet kada anksčiau stengiasi paruošti savo piliečius orientuotis, kai kalbama apie didžiulį skaitmeninių technologijų ir interneto poveikį ekonomikoms bei visuomenėms.

Siekdama sustiprinti šias pastangas, tarptautinė žmogaus teisių organizacija Europos Taryba paskelbė 2025-uosius Europos skaitmeninio pilietiškumo ugdymo metais.

Tai susiję su šiuo metu įgyvendinamais ES projektais, tokiais kaip Skaitmeninio švietimo veiksmų planas, kuriais siekiama sumažinti su skaitmeninėmis technologijomis susijusią riziką sveikatai, pvz., priklausomybę nuo interneto ir socialinės atskirties pavojų, kurį dar labiau padidina interneto platformos.

Norima, kad, didindamos skaitmeninį raštingumą, Europos vyriausybės padėtų visuomenei pasinaudoti interneto suteikiamomis švietimo ir įsidarbinimo galimybėmis. Kai kurios ES šalys narės jau deda atitinkamas pastangas.

Pavyzdžiui, 2024 m. gruodžio mėnesį laikinasis Bulgarijos švietimo ministras Galinas Cokovas paskelbė apie naują skaitmeninės gerovės projektą, kurį finansuoja ES programa „Erasmus+“ ir kurio vertė viršija 783 000 eurų.

Bulgarijos švietimo departamentas teigė, kad šiame projekte dalyvauja dar penkios šalys ir jo metu į švietimo sistemą integruojamos skaitmeninės technologijos bei dirbtinis intelektas, be to, skatinamas skaitmeninis raštingumas mokyklose, pabrėžiama saugumo, etikos ir įtraukties svarba bei atsižvelgiama į elektronines patyčias.

Tuo metu Ispanija siekia įgyvendinti naują įstatymą, kuriuo pirmą kartą norima užtikrinti nepilnamečių teises internete. Tai apima teisę į privatumą, bendravimo konfidencialumą, asmeninių duomenų apsaugą ir prieigą prie pagal amžių tinkamo turinio.

Į būsimą teisės aktą taip pat įtrauktas atitinkamų institucijų parengtas skaitmeninio raštingumo planas, kad moksleiviams jau nuo pradinio mokyklinio amžiaus būtų vedamos pamokos apie tai, kaip kovoti su melaginga informacija ir atsakingai naudotis internetu.

Be to, dar viena ispanų įstatymo dedamoji yra gydytojams skirtas protokolas dėl su skaitmeninėmis technologijomis susijusios priklausomybės diagnozavimo vaikams bei nuostatai dėl įspėjamųjų etikečių ant visų skaitmeninių produktų apie programėlių turinį ir tai, ar jie tinkami nepilnamečiams.

Politiniai sunkumai ir skaitmeniniai trūkumai

Vis dėlto, skaitmeninis švietimas ir raštingumo programos, kaip ir visos kitos politikos priemonės, yra priklausomos nuo politinių sąlygų, o Vokietijoje ginčijamasi net ir dėl pagrindinių informacijos ir ryšių technologijų (ICT) programų.

Po kelis mėnesius trukusių rietenų dėl finansinio indėlio Vokietijos vyriausybė ir federalinės žemės gruodį susitarė tęsti vadinamąjį Skaitmeninį paktą 2.0. Vadovaujantis šiuo paktu, per ateinančius šešerius metus numatyta investuoti 2,5 mlrd. eurų, kad mokyklos būtų aprūpintos nešiojamaisiais kompiuteriais ir modernia IT infrastruktūra.

Derybos įstrigo tuo metu, kai valdžioje buvo buvusi švietimo ministrė Bettina Stark-Watzinger, kurios Laisvoji demokratų partija (FDP) lapkritį pasitraukė iš Vokietijos tripartinės koalicinės vyriausybės.

Nepaisant užvirusių ginčų, švietimo ministras Cemas Özdemiras pareiškė, kad susitarimas padės kurti Vokietijos moksleivių skaitmeninių gebėjimų ateitį, o svarbi to dalis bus mokytojų rengimas. C. Özdemiras pripažino, kad pakto ateitis priklausys nuo būsimų vyriausybių ir jų biudžetų, tačiau nurodė esąs užtikrintas, kad jokia Vokietijos vyriausybė negalės atmesti šio susitarimo. Vasario 23 d. Vokietijoje vyks pirmalaikiai rinkimai.

Tuo metu Slovėnija parodo platesnio iššūkio, su kuriuo skaitmeninio raštingumo ir savo ekonomikų tobulinimo srityje susiduria dauguma ES šalių, mastą.

Nors Europos Komisija (EK) 2024 m. pagyrė Liublianą už tokių vyriausybinių paslaugų, kaip sveikatos priežiūra, skaitmeninį modernizavimą, ekonomikos skaitmeninimas pagal daugumą rodiklių yra mažesnis už ES vidurkį, o ICT profesionalų stygius kelia didelį susirūpinimą.

Slovėnija taip pat atsilieka nuo ES vidurkio pagal skaitmeninių kompetencijų ugdymą jaunimo gretose (63,4 proc., palyginti su 71,2 proc. sudarančiu Europos vidurkiu).

2023 m. inicijuota nacionalinė strategija, skirta pašalinti šiuos Slovėnijoje fiksuojamus skaitmeninius trūkumus, buvo sukritikuota, nes jai neskiriama pakankamai išteklių, o dauguma priimtų priemonių yra įgyvendinamos per lėtai.

Dirbtinis intelektas ir skaitmeninis neraštingumas: realus pavojus demokratijai?

Didesnė socialinė rizika, kuri paveikia ne tik vaikus, o visus žmones, yra dirbtinis intelektas (DI).

Bet ar DI yra grėsmė demokratijai? Galbūt ne kaip pavienis reiškinys, o kartu su „vidutinio vartotojo skaitmeninio raštingumo stoka“, interviu Italijos naujienų agentūrai ANSA sakė mokslininkas Izidorius Mlakaras, kuris vadovauja į žmogų orientuotų DI, technologijų, medicinos ir išsamesnių duomenų tyrimų komandai.

HUMADEX yra Slovėnijoje įsikūrusi tyrimų grupė, kuri yra Mariboro elektrotechnikos ir informatikos universiteto dalis.

„Generatyvinio DI modeliai gali būti naudojami kuriant labai įtikinamą dezinformaciją ir suklastotas medijas, kurios vėliau gali sparčiai išplisti internete“, – teigė I. Mlakaras. Pasak jo, DI taip pat yra pavojingas, nes „juo paremta socialinė žiniasklaida gali paspartinti dezinformacijos plitimą“, pavyzdžiui, todėl, kadangi „DI paremti botai ir tiksliniai pranešimai gali būti naudojami siekiant dar labiau paveikti visuomenės nuomonę ir rinkėjų nuotaikas“.

„Daugybei žmonių sunku kritiškai vertinti internete sutinkamos informacijos tikslumą ir patikimumą, ypač kai ją pateikia DI sugeneruoti šaltiniai“, – pažymėjo I. Mlakaras.

„Be to, valstybinės ir tradicinės, patikimos žiniasklaidos reakcijos ir reaktyvumas negali konkuruoti su neigiamo turinio kokybe ir galimu pasiekiamumu“, – pridūrė jis.

Šį turinį ELTA publikuoja bendradarbiaudama su Europos naujienų agentūra (ENR). Pernai naujienų agentūra ELTA prisijungė prie organizacijos „European Newsroom“, vienijančios didžiausias Europos naujienų agentūras, ir tapo pirmąja Baltijos šalių atstove.