Institucijų atstovai apžiūrėjo Punios šilą naikinančio kenkėjo apniktus spygliuočių medynus

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslav Neverovič, Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė ir kitų tarnybų atstovai, miškininkai bei aplinkosaugininkai šiandien lankėsi Punios šile, kuriame apžiūrėjo medžių liemenų kenkėjų apniktus spygliuočių medynus ir kaip laikomasi miško sanitarinės apsaugos reikalavimų. Žievėgraužis tipografas Punios šile sparčiai plinta ir jau yra užpuolęs net 300 medžių, jo židiniai išsidėstę didžiojoje dalyje Punios šilo. Didžioji dalis šių užpultų medžių – vėjovartos ir vėjolaužos.

Specialistai Punios šile apžiūrėjo kelias vietas, kuriose aptiktas kenkėjas, keliantis grėsmę aplinkiniams sveikiems spygliuočių medynams, taip pat įvertino medynus, kuriuose pernai buvo atlikti plyni sanitariniai kirtimai iškertant tik šviežiai užpultas egles ir kaip laiku užkirtus kelią kenkėjo plitimui pavyko apsaugoti šalia esančius sveikus medžius. Taip pat apžiūrėjo žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamas specialias šių kenkėjų gaudykles, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą.

„Pažeistų medžių gausa ir plitimo mastai tikrai kelia susirūpinimą. Ypatingas iššūkis laukia ir aplink esančių privačių miškų savininkų, nes kenkėjas gali plisti toliau. Todėl specialistai turi imtis priemonių, kad jo plitimą sustabdytų – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos.

Tačiau svarbu surasti balansą, išgirsti mokslininkų ir specialistų įžvalgas bei rekomendacijas. Apžiūrėjęs Punios šilą galiu pasakyti, kad esu šalininkas to, kad ši vieta būtų atvira visuomenei ir žmonės patys įvertintų klimato kaitos poveikį miškui ir prisidėtų prie medynų išsaugojimo Punios šile“, - sakė Aplinkos ministras K. Mažeika.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo Alberto Stanislovaičio, pagal galiojančius teisės aktus II grupės miškuose kenkėjų pažeistus medynus kirsti yra privaloma.

„Džiaugiamės, kad mūsų diskusija persikėlė į patį Punios šilą, nes miškininkai šiuo metu yra atsidūrę gana dviprasmiškoje situacijoje: viena vertus taisyklės įpareigoja mus kenkėjų pažeistus medžius nukirsti, o gamtosaugininkų reiškiama pozicija – net reikalauja pažeistus medžius palikti“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Pasak jo, pavasarį, kai oro temperatūra tampa tinkama liemenų kenkėjams skraidyti, jie sparčiai išplinta aplink žiemojimo vietas ir apniks naujus medžius bei medynus. Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus vėjovartų ir vėjolaužų, žievėgraužio tipografo židiniai plėsis nuo jau dabar apniktų eglių ant sveikų. Tai reiškia - kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių. Žievėgraužio tipografo apnikti medžiai paprastai išgyvena tik vienerius metus.

Pasak Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Zolubo, žievėgraužis tipografas tipiškai yra eglių kenkėjas, tačiau dėl didelės gausos Punios šile užpuolė ir pušis, kas yra neįprasta.

Kenkėjų plitimui įtakos turėjo palankios šių metų oro sąlygos – šilta žiema bei nusekę gruntiniai vandenys. Paprastai žiemojimo metu nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilios sniego. Tačiau šiemet dėl kenkėjams palankių oro sąlygų, jų skaičius žiemojimo vietose mažėjo neženkliai, todėl prognozuojama staigi ir didelė kenkėjų invazija. Žievėgraužis tipografas dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia - nusilpusius medžius, vėjovartas ir vėjolaužas.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku užtikrintų miško sanitarinės apsaugos taisyklių laikymąsi ir užkirstų kelią masiniam medžių kenkėjų plitimui. Vienintelis būdas sunaikinti žievėgraužį tipografą – iškirsti pažeistus medžius ir išvežti juos iš miško.

Kai oro sąlygos palankios, žievėgraužis tipografas sugeba labai sparčiai daugintis. Lietuvoje fiksuojamos dvi šio kenkėjo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl ko jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Todėl, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Europos jau dabar prognozuojamas masinis žievėgraužių kenkėjų plitimas.

Punios šile lankėsi keliasdešimt savo sričių specialistų: Valstybinės miškų tarnybos vadovas Karolis Mickevičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros vedėjas dr. Vidmantas Verbyla, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas Stasys Karazija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Virgilijus Mikšys.

Punios šilo botaninis zoologinis draustinis apjuostas Nemuno upės, užima 2740 ha plotą. Visas miškas priklauso Natura 2000 teritorijai, yra vertingas retųjų rūšių gausa ir didele bioįvairove.