REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Rugpjūčio 15 d. 16:22

Institucijoms vangiai kalbant apie sulaikytą Rusijos dezertyrą, Seimo nariai neatmeta provokacijos galimybės

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


275486

Praėjusią savaitę pranešta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šalyje sulaikė dar vieną Rusijos kariuomenės dezertyrą Ivaną Koroliovą. Panašus atvejis fiksuotas dar liepą, kai Lietuvoje sulaikytas kitas Rusijos pilietis – buvęs oro pajėgų pilotas Dmitrijus Mišovas. Tačiau kitaip nei tada, šį sykį atsakingos šalies tarnybos detalios informacijos apie I. Koroliovą, jo atvykimo aplinkybes bei teisinį statusą kol kas neteikia.

Seimo nariai susiklosčiusią situaciją vertina nevienareikšmiškai. Dalis parlamentarų nėra linkę sureikšminti to, kad šalyje fiksuojamas jau antras panašus incidentas, ir nurodo, kad pasitiki tarnybų darbu. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tvirtina, kad pastarieji atvejai rodo sistemines sparagas.

Visgi, visi Eltos kalbinti politikai vieningai sutaria, kad į situaciją reikia žiūrėti rimtai – pasak parlamentarų, neatmestina, kad tokie atvykėliai gali būti Maskvos ar Minsko provokacijų dalis.

Institucijos teikia ribotą informaciją apie sulaikytą Rusijos pilietį

Eltai pasiteiravus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apie sulaikytą Rusijos pilietį – ar, kaip skelbta ir anksčiau, jis vis dar apgyvendinta Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir ar tarnyba išsiaiškino, kokiu būdu jis atvyko į Lietuvą – tarnyba pateikė jau anksčiau viešojoje erdvėje buvusią informaciją.

„Asmuo apie kurį teiraujatės (...) yra pateikęs prieglobsčio prašymą, jo svarstymo metu jokios informacijos pateikti negalime“, – teigiama VSAT komentare, kurį raštu Eltai pateikė tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė-Grigienė.

VSAT nurodo negalintys patvirtinti, ar I. Koroliovas priklauso kokioms nors kariuomenės struktūroms. Be to, pasak VSAT atstovės, platesnius komentarus galėtų pateikti Migracijos departamentas.

Tačiau šis savo ruožtu teigia, kad detalių apie individualius asmenų prieglobsčio prašymus ir jų svarstymo procesus negali suteikti.

„Informacijos apie konkrečių asmenų prieglobsčio bylas ir jų nagrinėjimo eigą Migracijos departamentas neteikia“, – Eltai teigė Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas.

A. Ažubalis: man atrodo, kad nereikia mušti pavojaus varpų

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis nėra linkęs sureikšminti fakto, kad į Lietuvą pateko jau antras Rusijos kariuomenės dezertyras. Politikas tvirtina, kad pasitiki institucijų darbu.

„Nenoriu pasirodyti nerūpestingu, bet iš tikro du ar trys atvejai yra iš pirmo žvilgsnio banalūs. Man atrodo, kad nereikia mušti pavojaus varpų“, – Eltai komentavo A. Ažubalis.

Visgi, A. Ažubalis pažymėjo, kad šalies institucijoms nederėtų „nuvertinti kitos pusės“ – konservatoriaus teigimu, gali būti, kad šis incidentas yra susijęs su Maskvos slaptųjų tarnybų veikla.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. Bet jeigu būti įtariam (o šiais laikais toks budrumas ir įtarumas yra reikalingas kiekvienu panašiu atveju), įsivaizduokime patį nemaloniausią scenarijų – kad tai yra ne pabėgėlis, bet tai bandymas kažką padaryti, infiltruoti ir pan. Tokiu atveju, manau, jie randa būdus su Rusijos ar Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis, kaip patekti ir taip, kad nesukeltų mūsų pasieniečiams įtarimo“, – samprotavo Seimo narys.

„Manau reikia žiūrėti, atskirai nagrinėti – ar tai buvo aplaidumas, ar tai buvo puikiai sufalsifikuoti dokumentai, nekėlę jokio įtarimo“, – svarstė A. Ažubalis, kol kas nedarydamas išvadų apie atsakingų įstaigų darbą.

A. Mazuronis yra linkęs pasitikėti tarnybų darbu, tačiau į situaciją ragina žvelgti „pro padidinamąjį stiklą“

Konservatoriui antrino ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Nors pripažino, kad kol kas viešojoje erdvėje matoma informacija yra miglota, jis neabejoja, kad tarnybos tinkamai atlieka savo darbą ir šiuo metu vertina visas grėsmes, susijusias su Rusijos dezertyro atvykimu į šalį.

„Reikia labai atsargiai vertinti visus tokius asmenis ir jų norus čia atvykti. Tikiu, kad tarnybos tą ir daro. Sudėtinga komentuoti, turint omenyje, kad viešumoje mažai informacijos. Nežinau, ar tam nėra pagrindo – gal daro kažkokius veiksmus, gal kas vyksta, kad tik ribotą kiekį gali komentarų pateikti“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

„Aš visada esu linkęs pasitikėti mūsų institucijomis, jeigu nėra faktų, kurie sako priešingai. Kol nėra aišku, kas ir kaip vyko. Faktas tik, kad sulaikė“, – nurodė parlamento opozicijos atstovas.

Tačiau jis, kaip ir A. Ažubalis, mano, kad tai gali būti ir tam tikra priešiškų valstybių provokacija.

„Negalime atmesti (tokio scenarijaus – ELTA). Labai įtartinai atrodo, kad Rusijos kariškiai bėgtų į Lietuvą, o ne kažkur kitur. Jeigu intuityviai paklaustumėte, be jokių faktų, tai man atrodo pavojinga situacija ir ją reikia vertinti labai atidžiai, nepasitikėti tuo, kad žmogus esą bėga nuo karinio režimo ar karinės vadovybės, represijų ar įsakymų, kuriuos jis laiko netinkamais“, – dėstė parlamentaras.

„Labai skeptiškas esu tokių bėglių atžvilgiu. Man atrodo, reikia žiūrėti per padidinamąjį stiklą ir jokiu būdu nepasitikėti tuo, ką girdime iš to žmogaus – reikia viską tikrinti pagal faktinę medžiagą“, – pabrėžė A. Mazuronis.

Be to, politikas svarstė, kad šį bei anksčiau liepos mėnesį fiksuotą atvejį, kai į šalį atvyko buvęs Rusijos kariuomenės pilotas, vertėtų aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

D. Gaižauskas: šis atvejis parodo, kad patekti į Lietuvą yra įmanoma ir nesudėtinga

Tačiau kitas NSGK narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas laikosi priešingos nuomonės. Politikas tikino sužinojęs apie dar vieną šalyje sulaikytą rusų dezertyrą tik iš žiniasklaidos. Todėl parlamentaras stebėjosi, kodėl atsakingos tarnybos ir ministerijos aiškiai nekomunikuoja apie praėjusią savaitę fiksuotą incidentą.

„Niekas neinformuoja ir komunikacijos nėra. Ką tai rodo? Šis atvejis parodo, kad patekimas į Lietuvą yra įmanomas ir yra visai nesudėtingas. Ir net nepastebės – nei Valstybės saugumo departamentas, nei kitos mūsų tarnybos. Tai faktas“, – konstatavo D. Gaižauskas.

„Grėsmės, kai kalbam apie „Wagner“ teroristus, yra realios. Realios ne ta prasme, kad jie maršu pas mus eis. Bet mes žinome, kad gali būti teroristinės atakos, diversijos ir panašiai. Jie gali pas mus patekti nematomai – net nepastebėsime, nepajusime. Dėl to visi maksimaliai turi būti mobilizuoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visos tarnybos turi dirbti išvien, padidinto pavojaus režimu“, – komentavo jis.

Kaip ir kiti Eltos kalbinti politikai, D. Gaižauskas taip pat neabejoja pasienio ir migracijos tarnybų parengtimi sulaikyti neteisėtai į šalį patekusius asmenis. Tačiau „valstietis“ beda pirštu į politinę vadovybę – jo manymu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) tinkamai nekoordinuoja tarnybų darbo.

„Visiškas nekompetencijos ir nesugebėjimo demonstravimas iš dabartinės vadovybės – jie nesiorientuoja, kas vyksta. (...) Ministrų pareiga pasirengti pačioms sudėtingiausioms situacijoms, būti pasirengimo režime ir apie tai komunikuoti – kiek jie gali“, – pabrėžė jis.

Todėl kaip ir A. Mazuronis, D. Gaižauskas tvirtina kelsiąs klausimą dėl to, kaip Rusijos kariai atvyksta į Lietuvą, artimiausiame NSGK posėdyje.

„Jeigu dezertyras pagautas – tai kiek nepagautų? Pro kur prabėgo? Išties ar galime jaustis saugūs?“ – kėlė klausimą D. Gaižauskas.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį sulaikytas į Lietuvą atvykęs 26-erių Rusijos kariuomenės dezertyras Ivanas Koroliovas. Apie tai pirmoji pranešė TV3 televizija.

Nurodoma, kad Rusijos pilietis ketvirtadienio rytą buvo sulaikytas sostinės autobusų stotyje ir nugabentas į Lavoriškių pasienio punktą. Vėliau I. Koroliov perkeltas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą ir oficialiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kol kas aiškinasi dezertyro atvykimo į Lietuvą aplinkybes ir tiksliai neįvardija, ar I. Koroliov į šalį atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, ar per kitas Šengeno valstybes.

Birželį fiksuotas panašus atvejis, kai į Lietuvą atvyko Rusijos oro pajėgų pilotas leitenantas Dmitrijus Mišovas. Rusijos pilotas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio, jo prašymas buvo užregistruotas.

Iš pradžių pilotas buvo sulaikytas, tačiau vėliau gavo leidimą apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu jis nebėra pasieniečių priežiūroje ir gali laisvai judėti šalies teritorijoje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA