Inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje pernai siekė 36 mln. eurų

Inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje pernai siekė beveik 36 mln. eurų ir per metus išaugo 2 mln. eurų. Iš viso 2017–2020 m. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijai (IFPA) priklausančios kompanijos mūsų šalyje investavo 137,4 mln. eurų.

Pernai IFPA narės klinikiniams tyrimams skyrė 3,5 mln., socialiniams projektams ir medikų edukacijai – 2,4 mln. eurų, tuo tarpu valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė 29,8 mln. eurų.

Atskleidimo kodeksą pasirašiusios farmacijos įmonės, kurias vienija IFPA, Vaistų gamintojų asociacija (VGA) ir kitos organizacijos, kasmet nuo 2017 m. savanoriškai skelbia duomenis apie inovacijų pažangai būtiną bendradarbiavimą su medikais.

Pasak IFPA direktorės Agnės Gaižauskienės, tokia praktika parodo, kiek farmacijos kompanijos investuoja į klinikinius tyrimus, kurių dėka Lietuvos pacientai gali gauti naujausius vaistus, taip pat į mokslines konferencijas ir kitas veiklas, kurios prisideda prie gydytojų kvalifikacijos kėlimo.

A. Gaižauskienė sako, kad privataus sektoriaus investicijos yra labai svarbios, tačiau siekiant gerinti Lietuvos sveikatos apsaugą sveikatos sektorius viešųjų finansų požiūriu turi tapti prioritetine sritimi. Pagal šiuo metu sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą mūsų šalis net 2 proc. atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, siekiančio 6,6 proc. BVP. 

„Sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra ženkliai per mažas ir tai patvirtina oficiali statistika. Europos mastu Lietuva yra 19-oje vietoje pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui. Tačiau esame tik 25-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto. Mažiau už Lietuvą sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,34 proc.), Latvija (3,72 proc.) ir Kipras (2,91 proc.)“, – pranešime žiniasklaidai cituojama A. Gaižauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje.

Vokietijoje laikotarpis nuo vaistų patvirtinimo iki prieinamumo pacientams vidutiniškai trunka 120 dienų, o Lietuvoje siekia net 780 dienų. Lyginant su kitomis šalimis, ilgiau šis procesas trunka vos 4 šalyse – Bosnijoje ir Hercegovinoje – 797 dienos, Lenkijoje – 815 dienų bei Rumunijoje – 883 dienos.

„Inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje stabdo ne tik nepakankamas sveikatos sektoriaus finansavimas, bet ir nepagrįstai ilga bei sudėtinga paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarka. Tai lemia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius. Be to, prastėja pacientų gyvenimo kokybė, didėja sveikatos ir socialinio draudimo sistemų bei gyventojų išlaidos“, – sako IFPA direktorė.

Vertinant laikotarpį nuo 2016 iki 2019 metų, Europos vaistų agentūra buvo patvirtinusi 152 inovatyvius vaistus, tačiau Lietuvos pacientams iš jų buvo prieinami tik 26. Tuo tarpu Vokietijos rinkoje pacientams buvo prienami net 133, o Danijos – 131 inovatyvus preparatas.

„Didesnės ir efektyvesnės išlaidos sveikatos sektoriui, inovatyvūs vaistai ir gydymo naujovės ne tik leistų pagerinti pacientų sveikatos priežiūrą, bet ir padidintų sveikatos sektoriaus išlaidų efektyvumą, sumažintų inovatyvių vaistų prieinamumo atotrūkį bei skatintų ekonomiką“, – teigia A. Gaižauskienė.

Nuo 1997 m. veikianti Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija šiuo metu vienija 18 kompanijų, kuriančių naujus, patentinius vaistus ir propaguojančių etinius veiklos principus.

ELTA