Iniciatyva dėl valstybinio LRT veiklos audito įveikė pirmąjį balsavimą Seime: klausimą toliau svarstys komitetai

Ketvirtadienį „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio bei kitų Seimo narių iniciatyva dėl valstybinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos audito įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Tiesa, posėdžių salėje šis siūlymas įžiebė diskusiją – opozicijos atstovai kėlė klausimus dėl tokio patikrinimo reikalingumo. Be to, svarstyta, ar toks Seimo sprendimas nesudarys politinio spaudimo savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.

„Kai kalbame apie skaidrumą, efektyvų, rezultatyvų valdymą ir tokias dideles bei kasmet augančias (visuomeninio transliuotojo – ELTA) biudžeto lėšas, auditas, matyt, yra visiškai logiškas žingsnis“, – posėdžio metu teigė „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas.

Tačiau opozicijai priklausantys politikai su tokia pozicija nesutiko. Anot jų, Valstybės kontrolė turėtų pati nuspręsti, kokiose institucijose reikia atlikti patikrinimus.

„Valstybės kontrolė paprastai pati nusprendžia, ką audituos, susidaro išankstinį planą, kur reikia Valstybės kontrolės dėmesio ir kur valstybėje kyla didžiausios rizikos. Tai, kad politikai imtųsi pavedinėti arba „užsakinėti“ auditus, yra itin retas atvejis“, – pabrėžė konservatorė Daiva Ulbinaitė.

„Kai pavedate Valstybės kontrolei, kuri yra nepriklausoma, atlikti auditą, mano klausimas yra toks, kuris gali būti ir konstituciškai keliamas – ar ši iniciatyva nėra spaudimas nepriklausomai Valstybės kontrolei?“ – antrino ir liberalas Eugenijus Gentvilas.

Savo ruožtu vienas klausimo iniciatorių R. Žemaitaitis tikino, kad finansinis visuomeninio transliuotojo auditas yra būtinas.

„Kai pamatysime, kokios prodiuserinės kompanijos šiandien dienai gauna užsakymus, ir matysime, kokios pinigų sumos vaikšto, gal išvis LRT nereikės tokio kaip pastato, užteks vieno kambario buto, pastatyti direktorių ir samdyti papildomas paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas. 

„Todėl kviečiu, kad kuo greičiau Valstybės kontrolė atliktų LRT finansinį auditą – kaip pinigai naudojami, kaip iš tikrųjų vystomi viešieji pirkimai, kokios įmonės laimi. Lietuvos gyventojai tai turi žinoti“, – į parlamentarus kreipėsi jis.

Po patiekimo siūlymui pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą pritarė 80 parlamentarai, 15 buvo prieš, 16 – susilaikė.

Jeigu šią iniciatyvą Seimas galiausiai priims, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė turėtų atlikti iki rugsėjo 1 dienos.

Sausį nutarimo projektą dėl visuomeninio transliuotojo audito parašais parėmė pusė Seimo – 71 parlamentaras iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

ELTA primena, kad atlikti LRT auditą yra vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.

Savo ruožtu LRT išplatintoje pozicijoje nurodė, jog visuomeninis transliuotojas teigiamai vertina visas audito iniciatyvas, tad jeigu Seimas paves Valstybės kontrolei atlikti patikrinimą, tai bus laikoma kaip galimybė gerinti ir efektyvinti veiklą.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.