Indraja sukvietė kraštiečius

Pro plačiai atsilapojusias Vilniaus Dailės Akademijos duris, balkšvų šalto sausio oro tumulų rūke, gera nuotaika nešini įvirto būrys uteniškių. Jau daugelį metų paskutinį sausio šeštadienį kelionėje pražvarbusius uteniškius dailės akademija sutinka jaukia šiluma ir kasmetine poetine muzikine kompozicija - kraštiečių susitikimu, Gotikinėje salėje nuskamba Vilniaus uteniškių mišraus choro “Indraja” atliekama daina, parašyta Reginos Lumpickienės – Kartinaitės tarmiško eilėraščio “Tėviškė” žodžiams ir senokai tapusia klubo himnu, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Linginas Abarius.

Nykos – Niliūno metai

Kraštiečių šventė prasidėjo Alfonso Nykos-Niliūno (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus) eilėraščiu, parašytu Baltimorėje –

Aukštaitija - mergaitė
Kruvinais nuo vyšnių
Dantimis ir lūpomis.
Žaliais kanapių

Spalvos ir šiurkštumo plaukais:
Tavo krūtys, kurias aš glosčiau
Alksnio luobu sutepta ranka,
Dvelkė išskalbtu žlugtu
Ir pakelės ramunėm.

Taip klubo prezidentas Alvydas Šaltenis pristatė 1919 metais liepos 15d. pačioje pautenėje, Nemeikščių kaime, gimusį poetą, V.Mačernio ir B.Krivicko studijų draugą, baigusį Vilniaus universitetą, gilinusį filosofijos ir meno istorijos studijas Tiubingeno ir Freiburgo universitetuose, kuris, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, iš kur į Uteną grįžo tik 2015m. birželio mėnesį. Deja, jau urnoje. Visos kraštiečių šventės metu, kaip auksinis leitmotyvas skambėjo poeto eilės ir dienoraščio ištraukos, skaitomos Alvydo Šaltenio ir Romo Pakalnio.

Šie metai skelbiami A. Nykos Niliūno metais, todėl birželio 13 dieną Vilniaus universitete, o birželio 14 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks tarptautinė konferencija „Likiminiai tautos pasirinkimai. Alfonsas Nyka – Niliūnas ir Bronius Krivickas“

Klubo viceprezidentės Gražinos Kadžytės pastebėjimu butų puiku, kad „Saulės“ ir A. Šapokos gimnazijų bendruomenės paskelbtų kvietimą Lietuvos gimnazistams atvykti į Uteną A. Nykos- Niliūno skaitymams, į kur atsivežtų savo kraštų likiminių poetų kūrinius.

Klubo prezidentas prisimena, kaip pro raudonų plytų gimnaziją, kraštine smėlėta Utenos miesto gatvele, kur po stipresnio lietaus garmančiu upeliūkščiu Šalteniokai plukdydavo popierinius laivelius, pro dabar neišlikusius dvaro vartus į bažnyčią eidavo poetas. Čia buvo jo kelias ir jo mokykla.

Poeto žodžiais: „Aš esu vargonų ūžimo ir paslaptingo žmonių šnabždesio Utenos bažnyčioje vaikas. <..> Vaikystėje, litanijų, karunkų, vargonų ūžimo Utenos bažnyčioje ir motinos pasaulyje, aš buvau beišmokstąs mylėti Dievą.

„Mažas būdamas savo nesibaigiančių dienų ir naktų vienatvėje aš svajodavau apie miestus. Bevardžiai pasakų miestai juoda gelumbe išklotoms gatvėmis, tūkstančio ir vienos nakties miestai. <...>. Utena man buvo ne miestas, o kraštovaizdžio dalis, mano kūnas ir kraujas. Vilnius – iliuzijų įsikūnijimas, bet pirmas ir vienintelis miestas mano sąmonėje pasiliks Kaunas, po kurio nei Berlynas, nei Niujorkas nedarė jokio įspūdžio“ – rašė poetas.

Datos ir jubiliejai

Šie metai pažers nemažai gražių Uteną garsinusių kraštiečių jubiliejų:

Prieš 90 metų gimė akademikas Vytautas Statulevičius, „Indrajos“ klubo įkūrimo iniciatorius, steigėjas ir pirmasis prezidentas, prieš 120 metų gimė Antanas Žvironas, fizikas ir politikas, prieš 125 metus - kunigas kanauninkas Petras Rauda, stovėjęs prie „Saulės““ draugijos mokyklų tinklo ištakų, 1926 metais dirbęs Utenos „Saulės“ gimnazijos direktoriumi, prieš 135 metus gimė palaimintasis arkivyskupas Mečislovas Reinys, o prieš 200 metų gimė Antanas Deveikis, Aukštaitijos kryždirbys, kurio retame sakmių romano tome nepaminėdavo kuktiškėnas rašytojas Pranas Treinys, kurio skobti kryžiai stovi iki šiol, o trimituojantis angelas puošia Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčios frontoną.

Trumpa tylos minutė - tik akimirka, kai mintimis prabėgame dienas, praleistas su išėjusiais.

Nuskambėjus A. Miškinio „Laiškas motinai“ ir P. Širvio „Jūreivių dainai“ pagal Liongino Abariaus muziką LR Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos savivaldybės mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius, kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, „Indrajos“ klubo prezidentas Alvydas Šaltenis, sveikindami devyniasdešimtmečius profesorių Algirdą Vyžintą, socialinių mokslų daktarą Antaną Čiužą, kompozitorių Lionginą Abarių, Vytautą Brazulį įteikė Seimo ir Utenos savivaldybės dėmesio ir pagarbos ženklus bei gėles.

Daina Abariūtė – Lazauskienė, atsiimdama už savo tėtį glėbį dovanų, visiems nuoširdžiai padėkojo už aplodismentus, už gėles ir dėmesį, indrajiečius, šeimų narius ir visus aukštaičius pakvietė į Aukštaitijos dainų šventę, birželio 15 dieną vyksiančią Zarasų ežero saloje ir kurios sumanytojas bei įgyvendintojas yra Linginas Abarius.

Visų jubiliatų vardu atsakomąjį muzikinį žodį jaunystėje sukurto optimistinio maršo garsais sugrojo profesorius Algirdas Vyžintas.

Pasibaigus sveikinimams, palinkėjimas, naujų leidinių pristatymui, žiemiškų tautodailės kūrinių parodai – pardavimui, visi nuklegėjo į valgyklą pabendrauti neformalioje aplinkoje, prie kavos puoduko pasikalbėti su senokai matytais kraštiečiais, pasimėgauti dar šiltomis, burnoje tirpstančiomis, cukraus pudra apibarstytomis spurgomis.