In memoriam. Stanislava Ričkutė-Stripinienė (1933 08 11 – 2020 05 19)

Netekome Platelių krašto mylėtojos, mokytojos, kraštotyrininkės Stanislavos Ričkutės-Stripinienės, praneša Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė.

Mokytoja gimė 1933 m. Joniškio rajone, Žadeikių kaime. 1950 m. baigė Žagarės gimnaziją, 1955 m – Vilniaus universitetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Studijuodama universitete, būdama doktorante (nuo 1957 m.) dalyvavo tautosakos ekspedicijose. Po 1958 m. prasidėjusio Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymo nuo nacionalistų“, mokslininkės karjerą nutraukė.

Pasirinko mokytojos kelią Žemaitijoje. Mokytojavo Židikuose, Ylakiuose, nuo 1960 m. – Plateliuose. Mokytojaudama užrašinėjo su mokiniais tautosaką, šešiolika jos rinkinių nusiuntė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Iš viso surinko apie 5 000 tautosakos vienetų. Jos surinkta medžiaga, straipsniai buvo išspausdinti: „Trys Platelių dainininkės“ (Stanislava Šoblinskaitė, Stanislava Laivienė, Magdalena Kaniavienė) ir anketa apie Petrą Jonutį, knygoje „Aš išdaianavau visas daineles“ (II knyga, Vilnius, 1988), „Mickevičių teisybė“ ir „Ona Mickevičiūtė-Barakauskienė apie brolį Juozapą Mickevičių“, knygoje Juozas Mickevičius, „Tėvų ir protėvių žemė“ (II knyga, Vilnius, 2009), įvairūs kultūros paveldo straipsniai buvo pateikti kultūros laikraštyje „Žemaičių saulutė“, Žemaitijos nacionalinio parko laikraštyje „Šventorkalnis“ ir kt. Savo triūsą sudėjo į tris knygas: „Platelių žemės atmintis“ (Naujasis lankas, 2013), „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė. Pasakojimai ir dainos“ (Spaudos lankas, 2014), „Medsėdiškė Magadalena Kaniavienė. Pasakojimai ir dainos“ (Spaudos lankas, 2016). Visas knygas redagavo Genovaitė Matevičiūtė.

Nuo 1994 m. mokytojos surinktą Platelių krašto folklorą gaivina ir pristato folkloro ansamblis „Platelē“. Parengta ne viena tradicinio folkloro programa.

2010 m. tautosakos rinkėjos S. Stripinienės įrašytos 102 magnetofono juostelės trumpam iškeliavo į Vilnių (2019 m. jos atiduotos Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui). Lietuvos nacionalinio kultūros centro garso įrašų studijoje buvo suskaitmeninta apie 100 valandų garso įrašų, išklausyta 58 žmonių pateikto dainuojamojo, pasakojamojo ir kitų žanrų folkloro (maždaug apie 3 500 vienetų). Seniausi įrašai siekia 1973 ir 1975 m., tačiau daugiausiai garso įrašų S. Stripinienė sukaupė 1987–1991 metais. 2010 metais išleista dviguba kompaktinė plokštelė „Oi platos platos Plateliu valsčelios“. Pirmojoje įrašytas autentiškas Platelių krašto folkloras, surinktas S.Stripinienės, antrojoje – Platelių tradicinį folklorą pristato folkloro ansamblis „Platelē“.

2017 m. Stanislavai Stripinienei suteiktas Platelių miestelio garbės piliečio vardas.

Te bus lengva Jums, mokytoja, numylėta Platelių krašto žemė.

***

„Kai rinkau tautosaką, stebino tai, kad plateliškiai žino tiek daug sakmių apie savo gimtąsias (neabejoju, kad girdėjau tik mažą jų dalelę: daug užmiršta, daug ir neužėjau…) vietas. Matyt, labai seniai prie šito ežero žmonės gyvena, nes tik per ilgus šimtmečius ir tūkstantmečius galima taip įdvasinti žemę ir vandenį, kad prakalbėtų vos ne kiekvienas jų kalnelis, ežero ar kelio vingis. <<…>>

Labiausiai jaudina gilioji sakmių tiesa: yra tik viena Esmė – nepažini, amžina, visur ir viskuo esanti. Dėl to viskas yra Gyva. Dėl to viskas artima. Dėl to žmogus supranta ir ežero balsą, ir paskendusius varpus… <<…>>

Neskubėdami pavaikščiokime Platelių apylinkėmis. <<…>> O įsiklausę į šias apylinkes gaubiančią ramybę gal pajusime ir amžinąją vandens ir žemės Gyvybę…“

Stanislava Stripinienė (,,Žemaičių žemė”, Nr. 2, 1998)

Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė