Imunitetui stiprinti ir onkologinių ligų profilaktikai – grybai, krekenos, amalas

Nusilpęs imunitetas – ne tik viena iš dažno sergamumo ir autoimuninių ligų priežasčių, tai ir pamažu organizme besikerojančio laikmečio siaubo – onkologinių ligų – pamatas. Šiaulietis gydytojas endobiogenikas Tomas Vilūnas įsitikinęs – imunitetą galima sustiprinti tiek, kad jis būtų lyg 20-mečio. Kaip?

Ginklas – perforinas

„Imuninė sistema ir onkologija – neatsiejami dalykai. Jei imuninė sistema labai stipri, ar gali žmogus susirgti onkologine liga? Negali“, – tokiais žodžiais paskaitą Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto senjorams pradėjo gydytojas endobiogenikas T. Vilūnas.

O kaip pačiupinėti imunitetą? Kaip suprasti, koks yra mano organizmo atsparumas?

Pasak gydytojo, imuninė sistema – gausus ląstelių spiečius. Pasidarius bendrą kraujo tyrimą, matyti, kiek kraujyje yra leukocitų, limfocitų ir neutrofilų. Jei leukocitų būna padaugėję, vadinasi, organizme yra uždegimas, nes imuninė sistema kovoja. Jei padaugėję neutrofilų, tai rodo, kad infekcija yra bakterinė, jei jų sumažėję – virusinė.

Limfocitai (žinomi kaip T limfocitai) yra ne kas kita, o imuninės ląstelės žudikės. Tai svarbiausios mūsų imuninės sistemos ląstelės, be kurių neišgyventume nei 10-ies minučių. Jos kiaurą parą aktyviai kovoja su virusais, bakterijomis, grybeliais, pirmuoniais, parazitais, pelėsiais ir t. t.

Kai žmogus gimsta, jis turi vidutiniškai 150 milijardų limfocitų. Šios imuninės ląstelės dar vadinamos apsaugininkais, kovotojais ir gydytojais, t. y. atlieka tris funkcijas: saugo, kovoja ir gydo. Bet kai žmogus miršta nuo kokios nors ligos, jis vis tiek miršta su vidutiniškai 150 milijardų limfocitų.

„Tai kaip čia išeina? Gimiau su geru imunitetu ir su tokiu numiriau? Net gaila mirti. Atrodo, kad žmogus visą laiką turėjo idealų imunitetą, bet kažkodėl susirgo ir numirė“, – intrigavo T. Vilūnas.

Pasirodo, situacija su mūsų imunitetu yra kitokia. Pasak endobiogeniko, kai vaikas gimsta su vidutiniškai 150 milijardų limfocitų, pastarieji neturi ypatingo ginklo mus saugoti, kovoti ir gydyti. Dėl to sakoma, kad vaiko imuninė sistema silpna, pažeidžiama, neefektyvi, nesvarbu, kad „kareivių“ daug. „Kareiviai“ juk neturi ginklų.

„Limfocitams būtinas įrankis, kuris vadinamas perforinu – jis mažesnis už patį limfocitą, atrodo lyg jūros ežiukas. Jei limfocitas šį jūros ežiuką su aštriais spygliais turi, jis yra neįveikiamas. Toks limfocitas agresyvus bakterijai, grybeliui, pirmuoniui ir net onkologiniam procesui“, – paprastai aiškino gydytojas.

Kai limfocitas perforiną išmetė, jis jo nebeturi

Iš kur organizmas gauna perforino? Kūdikis 80 proc. jo gauna per pirmus 8 mėnesius, valgydamas mamos priešpienį ir pieną.

Jei mama vaiko pati nemaitina, nenori ar neturi pieno, vaikas girdomas mišinukais. Mišinukuose perforino yra beveik 60 proc. mažiau. Pasak gydytojo, dažnai mišinukais maitinti vaikai ypač stipriai serga visomis vaikiškomis ligomis kolektyvuose. Dauguma prisimena, kad lopšeliuose ir darželiuose jie dažniausiai praleidžia savaitę, o dvi ar daugiau – namuose dėl ligų...

Gydytojas labai vaizdžiai klausytojams papasakojo, kaip gi leukocitas kovoja su ligos sukėlėju.

„Kai organizmą užklumpa infekcija, leukocitas į priešą „meta“ perforino kamuolėlį. Kamuolėlis subado infekcijos ląstelę, iš jos išbėga tarpląstelinis skystis, kuriame maitinosi infekcijos branduolys, todėl ląstelė žūsta. Taip susidorojama su visomis svetimomis ląstelėmis, patekusiomis į mūsų organizmą“, – sakė jis.

Suaugęs žmogus perforino gauna valgydamas vaisių, daržovių ir uogų, tačiau tuo pačiu jis kasdien dideliais kiekiais ir prarandamas, todėl tam, kad perforino pasipildytume, per parą sezoninių daržovių turime suvalgyti 450 gr. Iš čia gaunama beveik 10 proc. perforininio junginio.

Tačiau, pasak T. Vilūno, bėda ta, kad nusipirkus parduotuvėje nesezoninių daržovių ir jų suvalgius, perforino net prarandama. Juk daržovės ir vaisiai būna purškiami, užauginti specialiuose skysčiuose, tad juose gausu nitritų. Nitritus organizmas supranta kaip svetimas ląsteles ir suaktyvina limfocitus, kad staigiai nitritus „užmėtytų“ perforino kamuolėliais.

Kai limfocitas perforiną išmetė, jis jo nebeturi. Todėl vėl laukia, kol į organizmą per mitybą pateks perforino kamuolėlis, kad jį vėl prisijungtų.

Kurie turėjo apie 40 proc. perforino – iš reanimacijos nebeišėjo

Kaip dar žmogus praranda perforiną? Valgydamas netinkamą maistą, kvėpuodamas užterštu oru.

„Vasarą, kai perforininio junginio turima mažiau, įkvėpus žiedadulkių, nosis bėga, akys ašaroja, čiaudoma. Sunkesniais atvejais žmogus tinsta, dūsta. Žiemą nuosavų namų kvartaluose kvėpuojame kietosiomis dalelėmis, gyvendami prie judrių gatvių – automobilių išmetamosiomis dujomis ir pan. Imuninė sistema dėl tokios aplinkos silpsta ir jei ji neatstatoma, žmogus tampa imlus visiems susirgimams“, – sakė gydytojas.

Per koronaviruso pandemiją žmonės sirgo skirtingai. T. Vilūnas tai aiškina tuo, kad jei perforino prie limfocitų buvo ne mažiau 80-ies procentų, tokiam žmogui gal tik nosis pabėgo, net temperatūra nesukilo. Kas turėjo mažiau – kaulus palaužė, nugarą skaudėjo ir t. t. Kas dar mažiau – reikėjo pas gydytojus apsilankyti ar net ligoninėje pagulėti. Kurie turėjo mažiau nei 50 proc. – pateko į reanimaciją, reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos. O tie, kurių organizme buvo apie 40 proc. perforino – iš reanimacijos nebeišėjo.

Jei perforininio junginio yra mažiau nei 50 proc., žmogus daug stipriau serga įvairiomis ligomis, gali prasidėti net onkologiniai procesai.

Ką daryti?

Daugiausiai perforino turi žmonės iki 25 metų, todėl jų imuninė sistema su ligomis susitvarko pati. Vėliau perforino kiekis mažėja, o nuo 50-ies metų – labai sparčiai. Taip yra todėl, kad žmogus mažiau juda, serga lėtinėmis ligomis ir vartoja daug cheminių vaistų. Vaistų vartojimas smarkiai slopina imuninę sistemą.

„Naudingiau gerti žolių arbatų, sportuoti, aktyvinti imuninę sistemą. Geriausiai imuninę sistemą aktyvuoja kortizolio (streso hormono) „numušimas“. Tai galima padaryti lediniu vandeniu ir ši procedūra turi trukti ne mažiau minutės“, – šypsojosi gydytojas.

Ką reikia valgyti, kad perforino pasipildytume? T. Vilūnas sako, kad mityba tampa priešuždegimine, kai žmogus kasdien suvalgo 450 gramų kokybiškų sezoninių daržovių.

Ką daryti ne sezono metu? „Perforino kiekis niekur nedingsta fermentuotose daržovėse – raugintuose kopūstuose, agurkuose, pomidoruose, obuoliuose ir pan. Valgant raugintas daržoves, gaunama ne tik perforino, bet ir gerųjų bakterijų, vitaminų, mikroelementų. Raugintų daržovių reikia valgyti, kiek įmanoma daugiau“, – ragino gydytojas.

Pasak T. Vilūno, perforino turi grybai tokie, kaip voveraitės, shitake, poniabudė ir kt.

Geriausias būdas stiprinti imunitetą – imunoterapija. Perforiną skatinančių produktų būna ir vaistinėse, jie parduodami be recepto, kaip maisto papildai. T. Vilūnas išvardijo kelis imunoterapinius preparatus. Pirmas, pats stipriausias – amalas. Antras pagal efektyvumą – bičių pienelis, trečias – žemės taukai (poniabudės ekstraktas) ir ketvirtas – ožkų, karvių krekenos (colostrum).

Imunoterapinius preperatus, taip, kaip rekomenduoja gydytojai ar nurodoma informaciniame lapelyje, reikia vartoti pusę metų, o jei onkologinė liga yra remisijos būsenos – nuolat.

„Kai suaktyviname imuninę sistemą, duodame stiprų pasipriešinimą ir onkologinėms ligoms“, – sakė gydytojas.