Imtynės grįžta į Šiaulius

Savaitgalį Šiauliuose po ilgos pertraukos vyks Lietuvos imtynių čempionatas. Graikų-romėnų imtynininkai čempionate galynėjosi daugiau nei prieš 30 metų (1988), kuomet sporto šaka dar vadinosi klasikinėmis imtynėmis. Paskutinis laisvūnų apsilankymas mieste vyko 2002 metais. Merginos pasirodymus savų žiūrovų akivaizdoje baigė metais vėliau, skelbia Lietuvos imtynių federacija.

Skaičiuojant nuo pirmojo, 1925 metais Kaune vykusio šalies imtynių čempionato, Šiauliuose dėl nugalėtojų titulo klasikai varžėsi 11 kartų. Klasikinių imtynių čempionatas mieste debiutavo 1955 metais.

Pirmasis Lietuvos laisvųjų imtynių čempionatas vyko kiek vėliau, 1958 metais, ir iki šiol buvo surengta 13 turnyrų.

Iki Sidnėjaus olimpinių žaidynių (2004) šiauliečiai surengė 24 čempionatus, kas nėra mažai. Tiesa, tuomet klasikai ir laisvūnai rungėsi atskirai. Pasikeitus taisyklėms varžybos vykdavo kartu, tačiau beveik visuomet tik sostinėje (du kartus Kaune, po kartą Anykščiuose ir Panevėžyje).

Statistika byloja, kad pirmas Šiaulių atstovas, tapęs Lietuvos klasikinių imtynių čempionu, yra Vladas Labanauskas (1950). „Atstovas“ todėl, kad jo tikroji gimtinė - Liolių kaimas Raseinių apskrityje, tačiau gyvenimo mėtytas sunkiasvoris stipruolis po karo negandų buvo „nusėdęs“ Šiauliuose ir savo sportinės karjeros saulėlydyje dar spėjo pasidabinti šalies čempionato auksu.

Ryškų pėdsaką šalies imtynių sporte yra palikę Saulės miestui atstovavę klasikai Stasys Songaila, Stasys Rimkus, Aleksandras Ipolitovas, Olegas Rybakovas, Edmundas Skrickus, Vidmantas Žibutis, Virginijus Švambaris, Remigijus Gustas, Mindaugas Ežerskis.

Laisvųjų imtynių stiliuje vos ne ketvirtį amžiaus - nuo 1959 iki 1982 metų - ant imtynių kilimo karaliavo sunkiasvoris Algis Ladieta. 20 šalies čempionatų aukso medalių - unikalus pasiekimas ir kažin ar kam pavyks jį pakoreguoti.

Moderniais laikais puikiais pasiekimais džiugino ir džiugina pajėgiausia šalies imtynininkė Danutė Domikaitytė.

Imtynės Šiauliuose gimė 1953 metais, kai po studijų Kūno kultūros institute darbo ėmėsi Vilius Variakojis ir jo talkininkas J. Murnikovas. Dar po kelių metų prie trenerių kolektyvo trumpam prisijungė SSSR sporto meistras laisvūnas, nuolatinis A. Ladietos varžovas M. Zaremba.

„Pirmos treniruotės vyko Šiaulių Švento Ignaco Lojolos bažnyčioje, kurios patalpose buvo įsikūręs „Statybininko“ futbolo sporto klubas. Kuomet futbolininkai leisdavo, sumesdavome storus ir sunkius oda aptemptus čiužinius ir risdavomės. Po treniruotės kilimą vėl išardydavome, - prisiminimais dalijosi Lietuvos čempionatų prizininkas Juozas Kunkulis. - Po kelių metų persikraustėme į Kultūros namų antrame aukšte esančią salę Aušros alėjoje“.

Kalbėdamas apie imtynių užuomazgas Šiauliuose, imtynių veteranas negailėjo gerų žodžių pirmiesiems treneriams. „Vladas Labanauskas, laimėjęs čempionatą 1950 metais, su savo žinių apie imtynes bagažu ir patirtimi, atkeliavo iš smetoniškų laikų. O jauni treneriai savo darbo vaisius raškė jau po kelių metų, kuomet čempionais tapo I. Larinas ir A. Bagdžiūnas, - vartydamas savo archyvus pasakojo J. Kunkulis. - Tais laikais imtynės buvo naujovė, vaikinai nedrąsiai ėjo į sporto salę, todėl tie, kas treniruodavosi, dalyvavo ir klasikų, ir laisvūnų varžybose. Visgi, klasikinės imtynės buvo kiek populiaresnės. Gal todėl ir pirmasis klasikų čempionatas vyko anksčiau - 1955 metais. Laisvūnai savo svarbiausias šalies varžybas surengė po trejų metų“.

Moterų imtynės šalies sporto padangėje pasirodė jau besileidžiant praeito amžiaus uždangai, o į Šiaulius užklydo ir prie vyriškos draugijos kukliai prisišliejo 2001 metais.

Moterų imtynės į pirmąkart mieste vykusį čempionatą įžengė kukliai, kai kuriose svoriuose galynėjosi vos po dvi merginas. Tąkart, namų aplinkoje, aukso medaliais pasidabino Iveta Taškūnaitė, Roberta Jarušaitė ir Justina Zubkaitė. Visgi, ilgainiui panos užsiaugino sparnus ir moterų imtynės Aivaro Kaselio dėka fundamentaliai apsigyveno Šiauliuose. Po dešimtmečio kantraus darbo tarptautinėje padangėje sužibo D. Domikaitytė ir Giedrė Blekaitytė.

Savaitgalį Šiauliuose vyksiančiame Lietuvos imtynių čempionate dalyvaus beveik visi pajėgiausi šalies klasikai. Kol kas aišku, kad tarp 100 graikų-romėnų imtynių atstovų nebus rankos traumą patyrusio pasaulio čempionato prizininko Edgaro Venckaičio, todėl jo akistata su Kristupu Šleiva nusikels vėlesniam laikui.

Matomai intrigos nebus sunkiasvorių mūšyje dėl nugalėtojo titulo, kur, tikėtina, aukso medalį užsitikrinęs pajėgiausias šalies imtynininkas Mantas Knystautas. Tik kažkokios nežinomos stichiškos jėgos galėtų klaipėdietį palikti be aukščiausios prabos apdovanojimo.

Portalas www.imtynes.lt pasiteiravo atleto, apie pasiruošimą čempionatui ir motyvaciją rengiantis šioms varžyboms.

- Mantai, pasiruošimas Lietuvos čempionatui kažkuo ypatingas ar įprastas?

- Ruošiuosi kaip kiekvienoms varžybom. Pirmas rimtas startas dar negreitai - balandį Bukarešte vyksiantis Europos čempionatas. Prieš išvyką į Rumuniją intensyvinsime pratybas įvairiose stovyklose.

- Tau nebe pagrindo prieš čempionatą klijuojama nugalėtojo etiketė. Jautiesi pasitikintis savimi?

- Reikia kovoti su kiekvienu varžovu, negalima nieko nuvertinti. Prieš pora metų R. Bagdono turnyre esu skaudžiai pasimokęs. Dvikovoje su ukrainiečiu elgiausi bravūriškai, nebuvau susikaupęs ir prisidengiau. Šis momentas įstrigo.

- Kokie planai po čempionato?

- Iki vasario 10 dienos įprastu grafiku tobulinsimės Vilniuje. Vėliau, kaip minėjau, treniruočių stovyklų periodas. Pirmas etapas - olimpinėje bazėje Staikuose (Baltarusija).

Šiauliuose gimęs ir sportinį kelią pradėjęs vienas tituluočiausių šalies imtynininkų Mindaugas Ežerskis į savo gimtą miestą sugrįžta vyriausiojo trenerio vaidmenyje. Savaitgalį Saulės mieste vyksiančiame šalies imtynių čempionate treneris akylai stebės auklėtinių kovas ir strateguos ateitį. Prieš čempionatą olimpietis mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus.

- Jau žinoma, kad čempionate dėl rankos piršto traumos tikrai nekovos Edgaras Venckaitis. Gal dar yra kokių nors netekčių.

- Ačiū Dievui, kol kas visi pagrindiniai rinktinės nariai sėkmingai ruošiasi varžyboms. Viliuosi, kad per šias dienas pavyks išvengi traumų.

- Kokiuose svoriuose nusimato intrigos?

- Žiūrovai tai vadina intrigomis, aš vadinu paprasčiau - kovomis. Be abejo, bus įdomu stebėti 87 kg, kur kovos Julius Matuzevičius, Eividas Stankevičius ir Martynas Nemsevičius. Tikiuosi, kad 97 kg nenuvils Viliaus Laurinaičio ir Romo Fridriko dvikova. Kituose svoriuose man daugmaž aišku.

- Kokias užduotis teks spręsti lyderiams?

- Pirmiausia man rūpi varžybinė praktika.

- Kiek įtakos Lietuvos čempionato rezultatai turi atrankai į Europos ir pasaulio čempionatus?

- Galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuvos čempionas turės daugiau šansų „atsirinkti“, bet paskutinis žodis bus tariamas po eilės svarbių turnyrų. Tarpusavio dvikovos, kas be ko, yra svarbios, bet ne mažiaus aktualu žinoti, kaip kovojama ir su kitais varžovais. Vienu žodžiu, bus vertinamas visas pasirengimo procesas, kuriame šalies čempionato rezultatai užima svarbią vietą.

ELTA