Implantavimas – pažangiausia technologija atstatyti prarastam dančiui, svarbu nedelsti ilgiau nei pusę metų

Danties netekti galime dėl skirtingų veiksnių: ėduonis jį gali pažeisti taip, kad nebelieka galimybės atstatyti plombuojant ar protezuojant. Taip gali atsitikti dėl danties šaknies karieso, didelės infekcijos dantų šaknų kanalų sistemoje, dantį pažeidus periodontito ligai, nelaimingo įvykio metu įvykusios traumos. Dantį gali tekti šalinti, kai jis išdygęs ne dantų lanke ir nėra galimybės jį gydyti ortodontiškai, kai dantis sukelia žandinio ančio uždegimą.

Šiuo metu pažangiausia technologija atstatyti prarastam dančiui yra implantavimas, kai į žandikaulį įsriegiamas titaninis varžtelis, galintis pakeisti buvusio danties šaknį, o ant jo užsukamas danties vainikas. Prigijęs implantas laikosi taip pat tvirtai, kaip ir natūralūs dantys, dalyvauja maisto kramtyme.

„Nemažai žmonių netekę danties vis dar galvoja, kad tai smulkmena ir nekreipia dėmesio. Vis dėlto, burna yra virškinamojo trakto dalis, todėl netekus buvusio danties gali sutrikti kramtymo funkcija. Gretimi dantys patiria didesnį krūvį, stumiasi į buvusio danties vietą, bandydami uždaryti atsiradusį tarpą. Kiek vėliau dėl netaisyklingo sukandimo gali atsirasti kramtymo raumenų perkrova bei apatinio žandikaulio sąnarių skausmai“, – aiškina Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojas odontologas Ernestas Švažas.

E. Švažo teigimu, dėl to praradus dantį labai svarbu nedelsti ilgiau negu pusę metų. Netektiems dantims atstatyti gali būti naudojami keli būdai. Pacientui, netekusiam beveik visų dantų, gali būti daromos išimamos plokštelės. Kitas pasirinkimas – tiltinės konstrukcijos, kurioms reikia nušlifuoti gretimus dantis. Trečioji, šiuo metu pažangiausia alternatyva yra implantai, labiausiai su kramtymo ir kitomis organizmo funkcijomis biologiškai suderinamas būdas.

Išimamos plokštelės dažniausiai gaminamos senyvo amžiaus žmonėms, kurie beveik nebeturi savo dantų. Dauguma tokių pacientų tikisi, kad jos bus patogios, tinkamai laikysis ir atliks kramtymo funkciją. Viršutinio žandikaulio plokštelėmis jie daugeliu atvejų būna patenkinti, tačiau apatinio žandikaulio išimami protezai dažnai būna nepatogūs, nesilaiko, kelia didelį diskomfortą. Taip yra todėl, kad netekus dantų apatiniame žandikaulyje kaulas tirpsta greičiau. Tokios situacijos sprendžiamos įsriegiant du, keturis arba šešis implantus, ant kurių tvirtinamas išimamas arba prisukamas protezas.

Netekus vieno danties ir pacientui nusprendus pasirinkti tiltinę konstrukciją reikia nušlifuoti gretimus dantis. Dėl to gali padidėti šių dantų jautrumas, išauga rizika, kad laikui bėgant tiltinėje konstrukcijoje esančius dantis bus sunkiau išvalyti ir jie bus pažeisti ėduonies, taip pat gali prasidėti ir dantenų uždegimas. Tokius dantis po protezavimo reikia ypač kruopščiai prižiūrėti, kasdien valyti su specialiais šepetėliais, tačiau toli gražu ne visi pacientai turi tam reikiamų įgūdžių ir kantrybės.

Implantacija leidžia išvengti išvardintų problemų. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad įsukus implantą dauguma galvoja, kad tai tik mechaninė detalė, kuri gali būti amžina ir priežiūros jai nebereikia. Tačiau implantą reikia prižiūrėti dar kruopščiau, nei nuosavą dantį: kas pusę metų atlikti profesionalią burnos higieną, kad būtų idealiai nuvalomas susidaręs apnašas bei reguliariai lankytis pas savo gydytoją odontologą. Priešingu atveju dėl aplink implantą susikaupusio maisto apnašo kaulas gali tirpti dar greičiau nei aplink nuosavą dantį.

Paradoksas: daug vyresnio amžiaus žmonių mano, kad yra per seni implantams. Tačiau istoriškai sraigtiniai implantai kaip tik ir buvo sukurti galvojant apie senyvo amžiaus asmenis ir siekiant spręsti problemą, kai susiduriama su dantų netekimu. Implantai gali būti sriegiami bet kokiame amžiuje, žinoma, reikia atsižvelgti ir į bendrą paciento sveikatos būklę, ligas, kuriomis jis serga, naudojamus vaistus, įvertinti, ar iš viso galima burnos chirurgija.

Vienas iš implantavimo privalumų – ši procedūra daugeliu atvejų yra greita ir komfortiška pacientui. Kai kuriais atvejais implantą galima įsukti iš karto pašalinus funkcionuoti nebetinkamą dantį, to paties apsilankymo pas gydytoją odontologą metu. Tai vadinama vienmomente implantacija. Atidėta implantacija vadinama tada, kai pirmiausia ištraukiamas dantis, o implantas įsukamas vėliau. Idealiausias laikotarpis sukti implantą yra po danties pašalinimo praėjus ne mažiau nei 3 ir ne daugiau kaip 6 mėn.

Laukiant ilgiau nei minėtą laikotarpį kaulas negauna kramtymo krūvio ir pradeda tirpti. Uždelsus dar ilgiau kaulo tūrio gali nebepakakti implantacijai, dėl gretimų dantų migracijos to nebebus galima padaryti, nes trūks vietos. Tuomet reikės ir kaulo priauginimo operacijos, ir ortodontinio gydymo, kad gretimus dantis būtų galima atstumti atgal į buvusią padėtį. Pailgės gydymo laikotarpis, chirurginė intervencija taps žymiai sudėtingesnė, išaugs ir kaina.

Jei implantacijos metu implantas pakankamu stabilumu įsisriegia į kaulą, nuolatinį vainikėlį galima užsukti po procedūros praėjus 3 mėnesiams. Jei įsukus implantą pakankamo pirminio stabilumo nėra, jis užsiuvamas po dantenomis ir paliekamas 3 mėnesiams prigyti. Implanto stabilumą lemia daug faktorių: sriegio dizainas (agresyvūs sriegiai iškart įsiveržia labai gerai), kaulo kokybė (jis gali būti labai kietas arba labai minkštas). Kai kaulas kietas, implantas gali gerai įsiveržti, kai minkštas, pirminį stabilumą sunku pasiekti.

Dažnai pacientams kyla klausimas, kiek laiko implantas tarnaus. Pasak E. Švažo, implantą irgi reikia atsakingai prižiūrėti ir nuo to priklauso, kaip ilgai jis funkcionuos. Tai lemia ir individualios organizmo savybės. Reikia turėti omenyje, kad kaulas natūraliai tirpsta aplinkui dantis kiekvienam žmogui, ir prie implanto jis gali tirpti. Įtakos turi ir vartojami vaistai, kokiomis ligomis asmuo serga, mityba, žalingi įpročiai.

Dantų implantavimo paslauga nuo šiol teikiama ir Šiaulių ,,Senojo bokšto‘‘ klinikoje. Šią procedūrą atlieka didelę patirtį turintis gydytojas odontologas Ernestas Švažas. Pirmiausia reikia užsirašyti jo konsultacijai, kurios metu apžiūrimi paciento dantys, sudaromas gydymo planas. Su gydytoju aptariama dantų būklė, galimybė juos atkurti naudojant implantus, gydymo eiga. Prireikus tos pačios konsultacijos metu klinikoje atliekami rentgenologiniai ir kompiuteriniai tyrimai.

Šiaulių „Senojo bokšto‘‘ klinikoje prarasti dantys gali būti atkurti ir visais kitais populiariausiais būdais: naudojant išimamus arba fiksuotus, taip pat tiltinius dantų protezus. Jeigu dantys yra nusidėvėję, nuskilę ar juose yra įtrūkimų, tuomet rekomenduojama rinktis vainikėlio protezą, kuris apgaubia visą dantį ir niekuo nesiskiria nuo natūralių dantų, parenkamas atitinkamas atspalvis, forma, dydis. Dantis klinikoje šiais metodais protezuoja gydytoja odontologė Laura Gutauskaitė.

Reklama