Imkit ir skaitykit

Šį gražų ir šiltą rudenį, kai miškuose dosniai (tegul ir pavėlavę) dygsta grybai, Kaišiadorių miesto parke irgi kai kas išdygo. Ir ne bet kas, o pirmasis mūsų rajone Knygų namelis, su kuriuo į mūsų žemę įžengė pasaulyje jau spėjęs paplisti „Little Free Library“ (nemokama bibliotekėlė) organizacijos judėjimas.

– Knyga gyva, kai ji yra skaitoma. Padėta į lentyną ji – tik daiktas, kuris laikui bėgant dažnai praranda aktualumą. Todėl kviečiame dalintis čia ir dabar, kol naujai perskaitytos knygos įspūdžių nenugulė laiko dulkės, - sako Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Aldona Naudžiūnaitė. Dailų knygų namelį – tokį panašų į minimą pasakose, tik ne ant vištos kojelės, o ilgos – tarsi gandro – kojos mūsų biblioteka pagamino iš projektinių lėšų ir pastatė vienoje gražiausių miesto vietų – parke, kur aplink daug suolelių prisėsti, pabūti medžių apsuptyje.

O dabar – dar ir su knyga. Spalvingas namukas kitoks nei mums įprasti statiniai, nes jo durelės neužrakintos. Tiesiog prieini, patrauki už apskritos medinės rankenėlės ir – sveikas atėjęs. Visai kaip prieš 470 metų rašė Martynas Mažvydas“: „Imkit mane ir skaitykit“. Nors namukas ant ilgos gandro kojos į parką atžirgliojo visai neseniai, jame jau spėjo apsilankyti ne viena knyga ar knygelė.

Kaip pasakojo A. Naudžiūnaitė, pro bibliotekos langą dažnai pasižiūrinti, kas aplink namelį vyksta, pirmą dieną kaišiadoriečiai namelio duris varstė kiek nedrąsiai. Pirmiausia, žinoma, vaikai – juk jie smalsiausi. Atidarę dureles ir radę knygų, skaitė užrašą ant namelio sienos, raginantį tiesiog imti, neštis ir skaityti, su knyga ėjo apsidairydami – nepratę dar mes taip – tiesiog ateiti ir pasiimti. užtat kitomis dienomis jau atsirado ir tokių, kurie patys į namelį atnešė knygų, kažkas jame buvo „apgyvendinęs“ komplektą atvirukų, kuris vėliau „išėjo“ ten, kur yra reikalingas.

Kelios knygos namelyje ruošėsi „nakvoti“ ir tą rudens pavakarę, kai vyko naujo parko statinio „fotosesija“. Smagu. Juk jeigu knygų mainai vyksta rudenį, kai parke netiek jau ir daug lankytojų, vadinasi, šiltuoju metų laiku durelės bus varstomos dar dažniau. Simboliška, kad Knygų namelis mūsų mieste biblioteka įkurdino jubiliejiniais metais – šiemet sukanka dešimtmetis, kai dalijimosi knygomis iniciatyva atsirado Amerikoje.

Ir gimė ji iš meilės – amerikietis Todas Bolas 2009 metais savo kieme tokį namelį pastatė motinos garbei, nes ji labai mėgo skaityti. Mylintis sūnus motinos atminimą įamžino suteikdamas galimybę draugams ir kaimynams naudotis jos skaitytomis knygomis. Kaip ir visi tikri, nuoširdūs dalykai, ši idėja netruko pasklisti po pasaulį, net įsikūrė 2012 metais oficialiai įregistruota pelno nesiekianti organizacija „Little Free Library“, kuri ne tik ragina skaityti ir dalintis, bet yra sukūrusi pasaulio Knygų namelių internetinį žemėlapį.

Beje, mūsų Viešoji biblioteka taip pat ruošiasi jame įregistruoti savo Knygų namelį, tad žemėlapyje atsiras Kaišiadorių vardas. Šiuo metu pasaulio Knygų namukų žemėlapyje yra apie 25 tūkstančiai adresų iš Amerikos, Europos, kitų žemynų. O kiek dar neregistruotų! Tai liudija ne tik apie žmonių pasiryžimą dalintis dvasiniais turtais, bet ir apie knygos svarbą, reikalingumą, kurio, kaip nuogąstauja skeptikai, visgi neužgožia įvairios šiuolaikinės technologijos.

Organizacijos „Little Free Library“ interneto svetainėje galima nusipirkti tokį namuką, tačiau užvis labiausiai skatinama gaminti namukus patiems iš antrinių žaliavų, kad prisidėtume prie aplinkos puosėjimo. Rytų ir Vidurio Europoje pirmasis Knygų namelis atsirado Lietuvoje mūsų tautietės Mildos Varnauskaitės iniciatyva. Ir nors šiuo metu žemėlapyje iš Lietuvos tėra užregistruota 10 namelių, iš tiesų jų yra kur kas daugiau. Kaip sakė Viešosios bibliotekos direktorė A. Naudžiūnaitė, Knygų namukus stato ne tik įstaigos, organizacijos, bet ir bendruomenės.

Patogi konstrukcija leidžia juos nesunkiai perkelti, esant reikalui – žiemą nuimti ir padėti ilsėtis. (Kaišiadoriškis namukas suręstas rūpestingai, yra tvirtas ir sandarus, todėl gali atlaikyti ir rudenišką lietų, ir žiemos pūgas). Kai kuriuose Lietuvos rajonuose Knygų nameliai įrengti autobusų stotyse, kitose žmonių gausiau lankomose vietose. Reikia tikėtis, kad puikią Viešosios bibliotekos iniciatyvą perims ir kitos įstaigos, bendruomenės, neabejingos knygos teikiamam džiaugsmui.

Reikėtų nepamiršti, kad Knygų nameliai – tos mažosios bibliotekėlės – nėra skirtos atsikratyti senų spaudinių balastu, dulkančiu namuose. Iniciatyva skatina dalintis naujomis, ką tik perskaitytomis knygomis, kurios dar nepraradusios savo aktualumo, nepasenusios. Šalia to malonumo – rasti įdomią knygą, Knygų namelio idėja turi ir kitokio žavesio.

Juk kai pro namuko duris į tavo rankas patenka knyga, tu nežinai, kas ja su tavimi pasidalino – gal visai nepažįstamas, o gal – tavo kaimynas, geras pažįstamas. Kaip nenujausi, pas ką atsidurs tavo atnešta knyga. Tačiau žinosi, kad čia, toje erdvėje, kur gyveni, yra bent viena būtybė, kuri vertė šiuos lapus, godžiai gėrė jų turinį ir tą akimirką gyveno tuo, kuo tu gyveni dabar.

Taigi – dalinkimės ir skaitykime! Ir dar (čia norisi rašyti labai smulkiomis raidelėmis, nes gėda) – žinodami, kaip mūsų mieste trūksta socialinės kultūros – stebėkime, kad Knygų namelis nebūtų suniokotas.

Autorės nuotr.