Imigrantų Šiauliuose patrigubėjo: kas jie tokie ir ką čia veikia?

Pastaraisiais metais Šiauliuose akivaizdžiai padaugėjo kitataučių: kas keturioliktas miesto gyventojas – imigrantas. Didžioji jų dalis – tai karo Ukrainoje pabėgėliai. Tačiau vis dažniau galima sutikti praeivių iš Vidurio Azijos ar mums egzotiškų kultūrų atstovų. Visi jie Šiauliuose arba dirba, arba kelia kvalifikaciją, arba studijuoja. Dalis jų vėliau išvyksta, dalelytė lieka.

Atsitiktinių svetimšalių Šiauliuose nėra

Keletą dešimtmečių gana uždarai gyvenę šiauliečiai jau senokai apsiprato su kitataučiais mieste – nuo tada, kai Šiauliuose NATO oro apsaugos misiją atlieka užsienio kariai iš įvairių šalių.

Pastaraisiais metais miestiečių nebestebino ir slaviškai kalbančių vyriškių pagausėjimas, mat Šiauliuose yra daug transporto įmonių, kurių tolimųjų pervežimų vairuotojai reguliariai tarp reisų apsistoja pagyventi mieste.

Pernai Rusijos sukeltas karas atvijo čia tūkstančius Ukrainos pabėgėlių. O šiemet gatvėse neįmanoma nepastebėti Rytų ir Azijos šalių atstovų.

Migracijos departamento duomenimis, gyvenančių užsieniečių skaičius Šiauliuose, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, yra padidėjęs tris kartus.

„Šiuo metu Šiauliuose turime apie 14 500 užsieniečių. Palyginti su 2022 m., jų buvo 9 800, 2021 m. – irgi apie 9 000. Bet, jei lygintume su 2019 m., tai jų pas mus buvo apie 5 000“, – imigrantų skaičiaus šuolį įvardija Migracijos departamento Šiaulių skyriaus vedėja Lina Kiaunienė.

Tačiau visi, atvykę į mūsų šalį ir miestą, turi priežastį: dirbti, studijuoti, yra sukūrę šeimą ar bėgantys nuo karo ir prašantys laikinos globos. Kiekvienas turi registruotis, gauti atitinkamus leidimus, vykdyti tam tikras sąlygas. Atsitiktinių svetimšalių atsirasti negali.

Į Šiaulius – dirbti

Didžioji dalis imigrantų yra atvykę į Šiaulius dirbti.

„Šiauliuose leidimai gyventi dažniausiai išduodami, nurodant darbo priežastį. Labai nedidelį procentą sudaro studentai, šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos specialistai ar verslininkai“, – sako L. Kiaunienė.

Darbuotojus iš trečiųjų šalių į Šiaulius kviečiasi darbdaviai, kurie neranda vietinių kvalifikuotų specialistų. Ypač trūksta tolimųjų reisų vairuotojų ir statybininkų. Šiuo metu Šiauliuose net atidaryti du dideli vairuotojų mokymų centrai, kuriuose transporto įmonės apmoko ir darbui Europos keliuose ruošia atsivežtus imigrantus.

„Yra trūkstamų profesijų sąrašas, kurį kiekvienais metais sudaro Užimtumo tarnybos direktorius. Tai tie tolimųjų reisų vairuotojai patenka į šį sąrašą ir jiems jau nebereikia Užimtumo tarnybos leidimo dirbti. Jie kreipiasi tiesiai į mus. Aišku, ir darbdavys pateikia tarpininkavimo raštą, kuriame nurodo, kuriam laikotarpiui jam reikia to darbuotojo užsieniečio: ar metams, ar dvejiems prašyti“, – sako Migracijos departamento Šiaulių skyriaus vedėja.

Tas trūkstamų profesijų sąrašas kasmet ilgėja. Daugiausia jame vairuotojų, toliau rikiuojasi įvairios kvalifikacijos technikos operatoriai ar mašinistai, statybos, taip pat paslaugų sektoriaus specialistai, o pastaruoju metu atsirado ir žemės ūkio darbuotojų paklausa.

Darbdavys įsipareigoja pasirūpinti sąlygomis, kad atvykęs užsienietis turėtų, kur ir iš ko gyventi.

Keičiasi atvykėlių geografija

Dėl Rusijos agresijos ėmė keistis ir imigrantų šalių geografija: ėmė mažėti ukrainiečių, baltarusių, beveik nebeįdarbinami Rusijos piliečiai.

Pavyzdžiui, tarp 2021 m. išduotų daugiau nei 7 500 leidimų gyventi dominavo Rytų kaimynai: Ukrainos piliečiai (apie 4 000), antroje vietoje – Baltarusijos (2 000) ir Rusijos (200), visų kitų tautybių atstovų – pavieniai atvejai.

Pernai norinčiųjų gauti leidimus gyventi ir dirbti Šiauliuose padaugėjo trečdaliu. Pirma, tai karo Ukrainoje padariniai. Antra, darbdaviai atrado naują gyslą Tolimuosiuose Rytuose, iš kur gali vežtis trūkstamų darbuotojų vietoj baltarusių ir rusų.

„2022 metais išduota 11 tūkstančių leidimų, iš jų 7 tūkst. – Ukrainos piliečiams, antrą vietą išlaikė Baltarusijos piliečiai, bet atsirado atvykėlių iš Vidurio Azijos: Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano ir Kirgizijos. Šiemet sumažėjo ukrainiečių, išduotų leidimų skaičiumi juos aplenkė baltarusiai. Vidurio Azijos piliečiai trečios vietos neužleidžia, bet atsirado atvykėlių iš Indijos, Bangladešo ir Šri Lankos“, – besikeičiančią leidimų gyventi prašytojų geografiją stebi Šiaulių migracijos skyrius.

Karas Ukrainoje atginė tūkstančius pabėgėlių

Tiek Lietuvos, tiek Šiaulių miesto gyventojų skaičiaus augimą lėmė 2022 m. stipriai išaugusi imigracija dėl atvykusių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos karinės invazijos.

Tiesa, migracijos specialistai ukrainiečių, atvykstančių gyventi ir dirbti į Šiaulius, šuolį pastebėjo jau iki karo – 2021 m. tarp prašančiųjų leidimų jų buvo dauguma. Tačiau pernai, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, padaugėjo prašančiųjų laikinos globos. Jų kreipėsi daugiausia moterys ir vaikai, nedidelė dalis vyrų, senjorų ar negalinčiųjų kariauti.

Laikina apsauga karo pabėgėliams išduodama vieniems metams ir, karui nesibaigiant, vis pratęsiama dar metams: šiuo metu ji galioja iki 2024 m. kovo 4 d. Vaikai Šiauliuose lanko darželius, papildomo ugdymo įstaigas, šį rugsėjį atidaryta ir ukrainiečių mokykla. Nors ir gyvena viltimi kuo greičiau grįžti namo, dalis moterų įsidarbino miesto įmonėse ir įstaigose, daugiausia paslaugų ir aptarnavimo sektoriuje.

Studentai atvyksta diplomų

Užsieniečiai į Šiaulius atvyksta ne tik darbo ieškoti, bet ir siekti mokslo. Daugelis jų studijuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).

„Šiuo metu pilnas studijų programas studijuoja daugiau nei 130 užsienio studentų, 10 studentų yra atvykę pagal mainų programas. Šiaulių akademijoje studijas pasirinko studentai iš Indijos, Nigerijos, Nepalo, Bangladešo, Azerbaidžano, Turkijos, Šri Lankos, Ukrainos, Baltarusijos, Egipto, Pakistano, Uzbekistano, Mongolijos, Maroko, Japonijos. Jau kelinti metai dominuoja Indija, Nigerija, Ukraina. Daugėja studentų iš Azerbaidžano, Turkijos, atsiranda iš naujų šalių, tokių kaip Mongolija, Nepalas, Marokas“, – ir žinomas, ir lietuvio ausiai egzotiškas šalis vardija dr. Regina Karvelienė, VU ŠA direktoriaus pavaduotoja studijoms.

Kad studentų daugėja, parodė 2022 m. priėmimas, kai paraiškas teikė daug ukrainiečių. Tiesa, šiais metais pirmakursių ukrainiečių sumažėjo perpus.

Daugiausia užsienio studentų siekia bakalauro diplomo pagal programų sistemų studijų programą, taip pat yra grupė studijuojančių ekonomiką. Magistro studijose populiarios vadybos ir socialinio darbo studijų programos. Programų sistemų ir socialinio darbo studijų programos yra unikalios visame VU, nes jos siūlomos tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.

Įsilieja greitai

Dr. R. Karvelienė sako, kad studentai Šiauliuose apsipranta greitai, nes naujokams padeda ir akademijos administracija, ir studentai. O ir patys anksčiau studijuojantys imigrantai itin globoja atvykėlius, ypač jei jie iš tų pačių šalių.

„Sunkiausiai studentams adaptuotis per pirmus metus, kol pripranta prie klimato – šalčio, drėgmės, tamsos. Sunkiau gal pripranta prie punktualumo“, – pastebi VU ŠA atstovė.

Kai baigia studijas, užsieniečiai dar metus turi teisę pasilikti Lietuvoje darbo paieškoms. Gal jie puikiai įsilietų ne tik į studentišką, bet ir miesto gyvenimą. Tačiau daugelį persigalvoti priverčia požiūris.

„Vieni grįžta į kilmės šalis, kiti jau studijų metu bando ieškotis darbo Šiauliuose, tačiau kvalifikuoto darbo pagal specialybę Šiauliuose užsieniečiams trūksta, darbdaviai jų nepriima. Todėl jie keliauja į Vilnių, Kauną ar kitas ES šalis. Manome, kad miestas tikrai praranda gerus specialistus, kurie prisidėtų savo žiniomis prie jų veiklos bei į įmones ir organizacijas įneštų tarptautiškumo, kitokio matymo ir mąstymo“, – įsitikinusi dr. R. Karvelienė.

Iššūkiai, ieškant darbo

Atvykusiems užsieniečiams tenka pritapti ne tik prie mentaliteto, kalbos, kultūros, maisto ir klimato, bet ir susidurti su vietinių požiūriu. Nors personalo specialistai sako, kad pastaraisiais metais situacija keičiasi į gera.

„Ar į mus kreipiasi užsieniečiai? Taip, studentai ateina ieškoti darbo. Įmonės į užsieniečius reaguoja jau geriau negu prieš kokius 4–5 metus. Yra įmonių Šiauliuose, kur sėkmingai dirba užsieniečiai. Žinoma, kaip ir visur, yra visokių patirčių: ir gerų, ir blogų. Bet gerus specialistus mielai darbina ir statybinės, ir gamybinės įmonės“, – sako Sonata Jasėnaitė, privačios įdarbinimo ir darbuotojų atrankos įmonės „Personalo valdymo sistemos“ direktorė.

Ji sako norinti pakeisti požiūrį, kad esą atvykėliai užims vietinių darbo vietas, nes sutiks dirbti už mažesnį atlygį.

„Noriu paneigti mitą, kad užsieniečiai dirba pigiau negu lietuviai. Tikrai ne, nes yra juos ginančių įstatymų. Juose labai aiškiai apibrėžta, kad įdarbintas užsienietis negali gauti mažesnio atlyginimo negu tose pačiose pozicijose dirbantys lietuviai.

Pavyzdžiui, jei yra 5 siuvėjos, tai, tarkime, ukrainietė ar vietnamietė siuvėja negali gauti mažesnio atlyginimo negu kitos keturios siuvėjos lietuvės. Yra mitas, kad darbdaviai taip sutaupo, nes samdosi užsieniečius“, – tikina S. Jasėnaitė.

Imigrantai išgelbėjo didmiestį?

2023 metų pradžios statistikos duomenimis, Šiauliuose gyvena per 106 tūkst. (106 087) žmonių. Tai beveik šešiais tūkstančiais daugiau nei prieš pandemiją 2019 m., kai gyventojų skaičius vos viršijo 100 tūkst. (100 131). Šiauliams tuomet buvo iškilusi grėsmė prarasti šalies didmiesčio statusą.

Atsižvelgiant į Šiaulių gyventojų skaičių ir imigrantų skaičių, kas keturioliktas Šiauliuose sutinkamas praeivis yra atvykėlis iš svečios šalies. Išeina, kad ekonominė ir politinė imigracija išgelbėjo Šiaulių didmiesčio statusą.