ILTE vadovas: dėl „Garnio“ paskolos panaudojimo pažeidimų nenustatyta, bet klausimų lieka

Vertinant, kaip iš dalies premjerui Gintautui Paluckui priklausanti įmonė panaudojo jai suteiktą lengvatinę paskolą, nebuvo nustatyta pažeidimų, tačiau toliau bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis, sako nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

„Viešojoje erdvėje pamačius informaciją dėl galimo neskaidraus lėšų panaudojimo iš paskolos, ILTE inicijavo atskirą tyrimą, (...) šiai dienai turime konstatuoti, kad pagal atliktą patikrą, kiek mes galėjome, kiek ILTE specialistai turi instrumentų, mes neradome nukrypimų nuo to, kas buvo sutarta, įmonė laikėsi visų sutarties sąlygų“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė D. Vilčinskas.

„Tačiau viešojoje erdvėje esanti informacija mums taip pat kelia įtarimų, ILTE bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, kurios atlieka tyrimą ir neabejoju, kad tie tyrimai atsakys į visus vis dar esamus klausimus“, – kalbėjo jis.

Kaip skelbė BNS, po pasirodžiusios informacijos apie G. Palucko įmonei suteiktos paskolos aplinkybių patikslinimą pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Inicijuos įstatymų pakeitimus

Pasak direktoriaus, ILTE specialistai surinko visus paskolos panaudojimo dokumentus, patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijoje užregistruotos sąskaitos, nuvyko į „Garnio“ gamybines patalpas, biurą, patikrino prekių likučius.

ILTE pirmadienį taip pat paskelbė, jog paskola „Garniui“ buvo suteikta pagal procedūras, atliktas tyrimas reikšmingų trūkumų nenustatė. Vis tik išvadose pripažįstama, jog suteikiant paskolą, vertinamas įmonių grupės traktavimas yra per siauras: turėtų būti vertinami ir per akcininkus – fizinius asmenis – susijusių įmonių verslo ryšiai, akcininkų dalyvavimas įmonių veikloje.

„Tai aprašo, kuriuo vadovaujasi ILTE, nuostatose yra aiškiai parašyta, kad įmonės turėtų būti laikomos susijusiomis tiktai tuo atveju, jeigu yra patronuojamos ir patronuojančios įmonių santykiai. (...) Įstatyme ši formuluotė nėra iki galo optimali ir, kadangi ILTE valdo daug skirtingų (finansavimo – BNS) priemonių, tai viena iš iniciatyvų bus inicijuoti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...) daug aiškesnį ir griežtesnį reglamentavimą, kokios įmonės yra susiję, o kokios yra nesusiję“, – kalbėjo D. Vilčinskas.

Pasak jo, pati dėl susijusių įmonių traktavimo pati ILTE keisti nieko negali, reikia įstatymų pakeitimų.

Vidinį tyrimą atliko banko Stebėtojų tarybai atskaitingas ILTE Audito ir rizikos valdymo komitetas, kurį sudaro keturi nepriklausomi nariai.

D. Vilčinsko teigimu, „Garnio“ paraiška buvo įvertinta „kaip bet kuri kita paraiška“, kurią gauna ILTE specialistai.

„Jeigu atlikus analizę, ILTE specialistai mato, kad yra yra visos teigiamos prielaidos sprendimui priimti, kreipiamasi į Kredito komitetą dėl sprendimo priėmimo. Šiuo atveju lygiai tas pats buvo atlikta, kur kolegialus komitetas priima sprendimą, įvertinęs visą atliktą analizę. Tai, jeigu ILTE specialistai nustato, kad iš kredito rizikos pusės, iš pinigų plovimo prevencijos pusės, atitikties pusės visos rizikos yra tinkamos ir priimtinos, tikėtina, kad kredito komitetas priims teigiamą sprendimą. Tai šiuo atveju taip ir nutiko“, – sakė ILTE vadovas.

Klausimų išlieka

D. Vilčinskas ir finansų ministras Rimantas Šadžius pirmadienį apie premjero įmonei suteiktą paskolą kalbėjo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

„Esminis klausimas yra apie įmonių sąsajas, tai gavome galbūt labiau pripažinimą, kad nėra visiškai tas vertinimas vienareikšmis, pati ILTE pripažįsta, kad įstatyminiai pokyčiai bus reikalingi“, – žurnalistams po posėdžio sakė konservatorių seniūnas Mindaugas Lingė.

Nors ILTE tyrimas pažeidimų neparodė, anot politiko, opozicijai vis dar kyla klausimų, ar premjero įmonė nebuvo įsteigta tik tam, kad gautų lengvatinę paskolą ir „kitas mokestines naudas“.

„Dar turime sulaukti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vertinimų“, – teigė M. Lingė.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen antrina, kad ILTE tyrimai neatsako į visus kilusius klausimus dėl suteiktos paskolos.

„Šis ILTE auditas nesusijęs niekaip su politiniu skaidrumu, kai būdamas premjeru gauni savo įmonei lengvatinę paskolą iš valstybinio banko. Dėl kurio priimami sprendimai Vyriausybėje. Šie šešėliai lieka neišsklaidyti“, – feisbuke rašė politikė.

Premjerui priklauso dvi įmonės

Tyrimą ILTE atliko po to, kai tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ gegužės pabaigoje paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru.

Politikui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų. Tuo metu vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus.

G. Paluckui iš dalies (51 proc. akcijų) priklauso ir kita įmonė – „Emus“. Ji nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje.

Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir dėl to, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą, taip pat ar įmonė pagal paskirtį naudoja paskolintas lėšas.

Be kita ko, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė turintis susirašinėjimą tarp neįvardytos įmonės ir G. Paluckui iš dalies priklausančių įmonių „Emus“ ir „Garnis“ atstovų. Pasak jo, neįvardytai įmonei už prekes sumokėta iš „Garniui“ skirtos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE skirtos paskolos, tačiau prekės pristatytos į tokią paskolą pretenduoti negalėjusiai „Emus“.

G. Palucko elgesį nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, aplinkybes tikslinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Premjeras teigia viešųjų ir privačių interesų nepainiojęs ir tvirtina nedalyvaujantis kasdienėje įmonių veikloje.