ILTE direktorius: gyventojams turi būti sudaryta galimybė atgauti indėlių lėšas, kurios per ILTE augintų ekonomiką

Prezidentūrai siūlant dalį gyventojų bankuose sukauptų lėšų, laikomų specialiose taupomosiose sąskaitose, pasiskolinti už valstybės nustatytas palūkanas ir per nacionalinį plėtros banką ILTE įveiklinti šalies ekonomikos augimui, taip finansuojant gynybą, ILTE direktorius Dainius Vilčinskas pabrėžia, jog indėlininkai turi būti tikri, kad jų lėšos nebus prarastos ir, esant reikalui, būtų galimybė jas atsiimti.

„Kad visa sistema veiktų, turi būti užtikrinta, kad gyventojai ar įmonės, kurių indėliai bus nukreipti per ILTE į ekonomiką, neprarastų lėšų – tai turi būti garantuojama. Taip pat turi būti užtikrintas likvidumas – kad gyventojai būtų tikri, kad jiems paprašius tos lėšos būtų atgautos“, – antradienį LRT radijui kalbėjo D. Vilčinskas.

Pasak ILTE vadovo, plėtros bankas neketina pats priiminėti indėlių iš gyventojų ir pabrėžė, kad sistema reikalaus stipraus bendradarbiavimo su Lietuvos banku (LB) ir komerciniais bankais, kad indėlių lėšos pasiektų ILTE.

„ILTE būtų vienas iš finansavimo šaltinių. Jei dalis indėlių yra nukreipiama per ILTE į ekonomiką, tai ILTE skolina ir investuoja lėšas į Lietuvos įmones. ILTE skolina lėšas smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat stambiam verslui ir dideliems projektams. ILTE dirba su žemės ūkio sektoriumi, finansuoja daugiabučių renovaciją, po truputį pradės finansuoti infrastruktūros projektus ir kitus“, – aiškino jis.

D. Vilčinsko teigimu, šiuo metu banko sąskaitose guli apie 12 mlrd. eurų gyventojų indėlių, kurie, jeigu būtų įdarbinti, galėtų reikšmingai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo ir, atitinkamai, didesnio gynybos finansavimo.

„Apie 12 mlrd. eurų lėšų tiesiog guli banko sąskaitose. Iš tų pinigų tik dalis yra sudėta į terminuotus indėlius komerciniuose bankuose, o likusi dalis lėšų tiesiog guli ir nepasiekia Lietuvos ekonomikos“, – nurodė jis.

Anot ILTE vadovo, ruošiant idėjos įgyvendinimo priemones atsižvelgiama ir į kitų šalių praktiką, svarstomos ir alternatyvūs ekonomikos skatinimo sprendimai.

„Vienas iš būdų yra paskatinti komercinius bankus, kad jie aktyviau skolintų, taip pat mes vertiname kitų šalių praktiką, žiūrime, kaip Prancūzijoje yra sukurta sistema, per kurią gyventojų ir įmonių sukauptos lėšos yra nukreipiamos į ekonomiką“, – teigė D. Vilčinskas.

G. Skaistė: abejoju, ar tokia idėja valstybei apsimokėtų

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė nemano, kad gyventojai susidomės skolinimu ILTE ir perves savo lėšas į specialiuosius kaupiamuosius indėlius. Pasak politikės, žmonės su savo pinigais linkę elgtis atsargiai.

„Gyventojai yra gana inertiški ir savo pinigų nukreipinėti į terminuotus indėlius arba į sąskaitas, kur jau dabar už einamąsias sąskaitas galima gauti lėšų, jie neskuba. Dažniausiai žmonės nesinaudoja tokiomis galimybėmis, todėl tikėtis, kad bus masinis proveržis ir žmonės puls tuo naudotis, aš turėčiau abejonių“, – LRT radijui tikino G. Skaistė.

Parlamentarė taip pat suabejojo, ar gyventojų indėlių įdarbinimas užtikrintų didesnį gynybos finansavimą. Jos teigimu, tai tėra šalutinė priemonė, kuri galimai paskatintų ekonomikos augimą.

„Mes kalbame apie mikro priemones, kurios klausimo esmės nesprendžia, mes kalbame apie būdą, kaip valstybei pasiskolinti, be tvarių pajamų šaltinių finansuoti divizijos įrengimą Lietuvoje, kai reikia 12 mlrd. eurų. Tai, ką kalbame dabar, tai šalutinės priemonės, kurios galėtų vienaip ar kitaip paskatinti ekonomikos augimą“, – svarstė ji.

Anot G. Skaistės, taip pat kyla klausimas, ar valstybei apsimokėtų skolinti gyventojams už didesnes palūkanas.

„Skolintis brangiau iš žmonių – klausimas, kiek yra didelės ekonominės prasmės. Suprantu, kad tie pinigai lieka Lietuvoje ir prisideda prie ekonomikos augimo, bet klausimas, už kiek brangiau galime skolintis, kad tai vis dar apsimokėtų“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo dalį gyventojų žmonėms sukauptų santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos žmonėms būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos. 

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. 

Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. 

Centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.