„Iliuzijos – irgi gėlės“

Praėjusį mėnesį Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje įvyko naujos knygos sutiktuvės – Sauliaus Spurgos istorinio romano „Iliuzijos – irgi gėlės“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

S. Spurga – žurnalistas, publicistas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Riomerio universiteto kancleris. Gimė Marijampolėje, vėliau išvyko gyventi į Vilnių, ten įgijo gydytojo profesiją. Savo kūrybą skelbia nuo 1985 m. Tai – trečias jo romanas.

„Iliuzijos – irgi gėlės“ pasakoja apie XVIII a. Abiejų Tautų respubliką, o įvykių centre – karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Autorių klausytojams pristatinėjo marijampolietis istorijos pedagogas, visuomenės veikėjas Benjaminas Mašalaitis. Jo klausimai turėjo padėti susirinkusiems galbūt būsimiems skaitytojams susidaryti bendrą vaizdą apie šią 400 puslapių knygą.

S. Spurga papasakojo, kad knygą rašė daugiau kaip dvejus metus, o apmąstymai truko dar ilgiau. Daug laiko buvo praleista įvairiuose archyvuose, domėtasi aprašomo laiko istorine medžiaga, aplankyti visi romane minimi dvarai ir rūmai. Pasirodo, apie karalių Stanislovą Augustą yra daug žinoma, nes jis buvo sekamas, o ataskaitos siunčiamos į Sant Peterburgą, kur išlikusios iki šiol.

B. Mašalaičiui skaitant romaną atrodė, kad autorius įvykių prieš 200 metų vaizdą perteikė kaip nukopijuotą su fotoaparatu. „Tai ne tik fantazija, ir ne tik istorijos rekonstravimas – tai lydinys, kurio proporcijų teko ilgai paieškoti“, – sakė autorius.

Knygoje veikia penki veikėjai ir visi jie kalba pirmu asmeniu. Autorius sakė, kad knyga jam buvo psichologinis lūžis, po kurio pajuto, kad gali laisvai improvizuoti. O moralinis laisvumas (lietuvių didiko žmona Izabelė atsiduoda ir karaliui, ir rusų ambasadoriui) neišgalvotas, taip tikrai tuo laiku buvo, nes santuoka būdavo sudaroma iš išskaičiavimo, o didikai troško įspūdžių, turėjo daug laisvo laiko ir pan. Yra istorinis faktas, kad lietuvių šlėkta Čartoryskis paprašė savo žmonos, kad ši „būtų maloni“ Rusijos ambasadoriui ir pasiaukotų už tėvynę...

Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje iki šiol Stanislovas Augustas daugiausia vertinamas neigiamai, nors dėl valstybės nelaimių tikrai ne jis vienas buvo kaltas. Jis buvo geras valdovas ir daug nuveikė siekdamas, kad valstybė žengtų pažangos keliu. Ypač daug dėmesio skyrė švietimui ir kultūrai. Per daugiau nei trisdešimt metų, kai valdė Stanislovas Augustas, šalis padarė nemenką pažangą. Sakoma, kad jei valstybingumas nebūtų prarastas, Stanislovo Augusto paminklai stovėtų kiekviename mieste, bet likimas panorėjo kitaip. Jam valdant Abiejų Tautų respublika buvo pasidalinta trijų valstybių ir išnyko iš žemėlapio...

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos