Ilgąjį Kovo 11-osios savaitgalį keliaujate svetur? Atraskite Lietuvą netgi išvykę

Norite ilgąjį Kovo 11-osios savaitgalį ištrūkti iš Lietuvos, bet neatitrūkti nuo lietuviškumo? Iš Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų galite skristi į šešis labai skirtingus Europos miestus, kuriuose švęsti valstybingumą kviečiama ir drauge su tautiečiais, ir pagal tautiškas tradicijas. Kai Kovo 11-ąją Lietuvoje kils trispalvės, nusileidę svetur būsite pakviesti pažinti kitas kultūras bei į savąją pažvelgti užsienyje gyvenančiųjų akimis. Taigi kokios pramogos ir skonių staigmenos lauks svetur ilgajam savaitgaliui išvykusių tautiečių?

Netradicinis Ukrainos pažinimas ir lietuviškumas Jordanijoje

Belgija, Ukraina ir Jordanija – kelionės iš Vilniaus oro uosto į šių labai skirtingų valstybių miestus nepaliks abejingų. Lietuviškumo paieškas čia lydi siurprizai, todėl Kovo 11-osios šventė juose tikrai bus kitokia.

Štai Europos sostine vadinamas Briuselis – daugiatautis, gyvas ir alsuojantis prancūziškos bei flamandiškos kultūrų laisve. Švęsti nepriklausomybę kviečiama į Lietuvos atstovybę ES, adresu rue Belliard 41-43. Kovo 11-ąją, pirmadienį, 17 val. čia prasidės džiazo ir partizanų dainų koncertas. Muzikantų pritariama, pasirodys vokalistė Indrė Dirgėlaitė, o organizatoriai žada ir tautiškumo, ir netradicinio jo skambesio. Po koncerto bus rodomas vienas garsiausių pastarojo meto lietuviškų filmų – Mariaus Markevičiaus „Tarp pilkų debesų“.

Pakilti virš debesų iš Vilniaus į Briuselį rekomenduojama su „Brussels Airlines“ penktadienį, kovo 10 dieną, 13:20 val., grįžti – antradienį, kovo 12 dieną, 14:10 val.*

Jeigu nuspręsite vykti į Lvovą, šis miestas jus pasitiks ukrainietišku nuoširdumu. Kalbėti apie Lvovą galima ilgai, o geriausia bent kartą pamatyti. Lvovas turtingas architektūra, šarmingas miesto dvasia, draugiškas kainomis, tačiau svarbiausia čia – žmonės. Norinčius pažinti lankytinas vietas laukia ekskursijos lietuvių kalba, o susipažinti su gyventojų kasdienybe ir realybe kviečia išeiviai. Žaliasis Lvovo Poguliankos mikrorajonas, primenantis Vilniaus Žvėryną, vilioja pasivaikščioti, o čia įsikūrusiame Galyčynos vaikų ir jaunimo kūrybos centre kiekvieną šeštadienį bei sekmadienį nuo 14 iki 16 valandos vyksta lietuvių kalbos pamokos.

„Šiame mieste gyvenu jau daugiau nei 30 m. ir mačiau visko. Apie Ukrainą Lietuvoje kalbama daug, tačiau kuo mes iš tikrųjų gyvename, mažai kas žino. Ši šalis nesiliauja stebinti, o iššūkiai lydi kasdien. Į Lvovą galima atvykti pigiai, sočiai ir skaniai pavalgyti, tačiau kokia yra tikroji vietinių realybė, nustebsite“, – susitikti bei susipažinti į Galyčynos centrą kviečia čia dėstanti Lvovo lietuvių draugijos pirmininkė Marino Trocenko.

Į Lvovą iš Vilniaus patogiausia skristi su „Wizz Air“. Ypač paranki kelionė pirmyn penktadienį, kovo 8 dieną, 14:35 val., o atgal iš Ukrainos – pirmadienį, kovo 11 dieną, 21:50 val.*

Ieškančių egzotiškų krypčių lauks Jordanijos sostinė Amanas – pamažu kraštiečių atrandama kryptis. Amane gyvenusi lietuvė Aira Paliukėnaitė dalinasi asmenine patirtimi: miestas išskirtinis, šalis užburianti ir įspūdžiai nepamirštami.

„Senamiestyje patariu pakopinėti amfiteatro laiptais ir užsukti pasižvalgyti į citadelę, o vėliau, saulei leidžiantis, nutūpti vienoje iš kiek aukščiau įsikūrusių kavinių, pavyzdžiui, „Books@Cafe“, esančioje terasoje ant stogo. Čia, klausantis pamaldų aidų, garsai užburia“, – pasakoja A. Paliukėnaitė.

Tačiau maistu rytai visada žavi labiausiai. Pašnekovės teigimu, „Hashem“ yra vienas garsiausių restoranų, siūlantis paskanauti itin gardžių falafelių, humuso, pupelių padažo, o, nusišypsojus sėkmei, čia galima sutikti netgi karališkąją šeima, kartas nuo karto užsukančią į svečius. Desertui lietuvė rekomenduoja „Habibah sweets“, kur net vietiniai rikiuojasi eilėje prie „Knafeh“ saldėsio. Anot A. Paliukėnaitės, keliautojai tikrai nenusivils tampriais siriškais ledais, parduodamais „Bakdash“ kavinėje, o „Zalatimo Sweets“ ir „Nafisa Sweets“ suvilios cukraus sirupu aplietais riešutais.

„Nustebinsiu, tačiau ir Amane galima rasti lietuviškumo. Jei Kovo 11-ąją šventę norėsis paminėti saldžiai, užsukite į Jordanijos universiteto valgyklą. Čia, kaip ir kai kuriose vietinių kavinėse, galima rasti tinginio. Arba bent jau jordaniškos šio skanėsto interpretacijos“, – sako pašnekovė.

Amanas iš Vilniaus tiesiogiai pasiekiamas su „Ryanair“. Geriausias skrydžio laikas pirmyn yra penktadienį, kovo 8 dieną, 13:55 val., atgal – pirmadienį, kovo 11 dieną, 18:20 val.*

Lietuviški šaukštai Norvegijoje ir pirmosios šakutės Suomijoje

Kelionei iš Kauno ir Palangos oro uostų siūlomos skandinaviškos lietuviškumo paieškos.

Nenustebinsime Bergeną pavadinę viena iš populiariausių lietuvių išeivijos vietų. Prie Šiaurės jūros įsikūręs uostas, kaip ir visa Norvegija, užburia gamta, o ją trankiai pažadinti tautiečiai kviečia į Kaziuko mugę. Wolffs gate 12 Bergene sekmadienį, kovo 10 dieną, nuo 12 iki 15 val. vyks jau ketvirtus metus lietuvių organizuojamas renginys, sutraukiantis apie 500 svečių.

Čia bus galima sutikti tautodailininkus, amatininkus, verbų pynėjus, medžio drožėjus, audėjus, mezgėjus, skanėstų gamintus. Tad jei mėgstate Kaziuko mugę arba norite kitokios šventės svetur, apsilankyti verta. Kaip ir užsukti į Bergeno lietuvių kavinę „2x2“, įsikūrusią adresu Marken 33. Išbandę norvegišką virtuvę, Kovo 11-ąją galite paminėti ir su lietuviškais cepelinais.

Į Bergeną iš Kauno skristi ypač patogu su „Wizz Air“. Išvykti rekomenduojama penktadienį, kovo 8 dieną, 18:50 val., grįžti – pirmadienį, kovo 11 dieną, 15:20 val.*

Norvegijoje lietuvius sutiksi dažnai, tačiau Suomijoje jų mažiau. Iki pat XIX a. šalies sostine buvusiame seniausiame šalies Turku mieste tautiečių iš viso reta. Tačiau Suomijos Venecija vadinamas uostas stebina pakrante, pribloškia istorija ir kultūriniu, nacionaliniu bei tautiniu paveldais. O viena vieta Turku ypatinga.

Miesto pilis, statyta dar XIII a., yra ne tik suomių pasididžiavimas – ji artima ir mums. „Lietuvių kilmės Kotryna Jogailaitė buvo ištekėjusi už Suomijos kunigaikščio Jono. Jis buvo švedų karaliaus sūnus, nes Suomija priklausė Švedijai. Kotryna gyveno pilyje apie metus ir į šalį atvežė renesansą, kultūrą, netgi pirmąsias šakutes maistui valgyti. Taip pat kitų Europos naujovių, kurios per Boną Sforcą, kunigaikštienės motiną, atkeliavo iš Senojo žemyno pietų. Pasak šaltinių, pilyje vykdavo Kotrynos kraičio parodos, į jas „stebuklų” pasižiūrėti atkeliaudavo vietiniai suomiai“, – Turkų pilies istoriją pasakoja Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Eglė Bogvilaitė- Aronen.

Pamatyti Turku grožį ir susipažinti su lietuvišku paveldu mieste galima skrendant iš Kauno su „Wizz Air“. Skrydį į priekį lengvai susiplanuosite penktadienį, kovo 8 dieną, 11:40 val., atgal – pirmadienį, kovo 11 dieną, 09:50 val.*

Skrydžiui iš Palangos rekomenduojama Kopenhaga. Kelionė iš lietuviškosios pakrantės puikiai tiks mėgstantiems pajūrio romantiką. Uostais ir juose snaudžiančiais laivais garsėjanti Danija laukia norinčiųjų atrasti panašumų su Klaipėdos akvatorijos žavesiu. Todėl Kovo 11-oji gali būti sutikta ne alsuojant įstabia Kopenhagos dvasia, bet ir prisimenant namus.

Viena ypatingiausių vietų tai padaryti – Nyhavn kanalas. Kopenhagos svečių traukos centru vadinama miesto dalis pasitinka įvairiaspalviais skandinaviškos architektūros stiliaus namais, lauko kavinėmis ir, žinoma, laivais. Sakoma, kad tai labiausiai Lietuvą Danijos sostinėje primenanti vieta, nes jausmas, vaikštant šalia kanalo, lyg Klaipėdoje.

Leistis į sentimentalias patirtis iš Palangos kviečiama su SAS. Patogiausias skrydžio laikas į Kopenhagą – šeštadienis, kovo 9 diena, 7:00 val. Atgal į Palangą rekomenduojama grįžti pirmadienį, kovo 11 dieną, 11:55 val.*

* Skrydžių išvykimo atgal į Lietuvą laikai nurodyti tos šalies vietos laiku.