Įkurtas universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas

Prieš metus įkurto Vilniaus universiteto fondo valdyba per pirmąjį metinį valdybos posėdį priėmė sprendimą įregistruoti fonde vieną milijoną eurų lėšų.

Tai pirmasis Lietuvoje įkurtas universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas, į kurį įneštos lėšos bus investuojamos, o investicinė grąža bus naudojama universiteto reikmėms: pažangiems moksliniams tyrimams, gabiausių studentų ir dėstytojų stažuotėms, garsiems vizituojantiems dėstytojams pritraukti. Į šį fondą investuoti gali visi norintys.

Ambicingas tikslas

„Šito kapitalo įregistravimas yra pirmasis žingsnis, kuriant VU fondo finansinį ir socialinį kapitalą. Fondas konsoliduos Lietuvos visuomenę ir universiteto bendruomenę tam, kad, bendradarbiaudamas su Lietuvos politikos vadovybe, VU taptu konkurencingu ir pirmaujančiu universitetu Europoje. Fondo siekis – kad VU būtų geriausių Europos universitetų 30-uke“, – ambicingus tikslus įvardijo fondo idėjos autorius ir valdybos pirmininkas, verslininkas Alvydas Žabolis.

Lėšos, investuojamos į VU fondą, negali būti iš jo išimamos – būtent todėl šis fondas vadinamas neliečiamojo kapitalo. Tačiau investuotojai gali turėti įtakos valdybos sprendimams dėl uždirbtos grąžos panaudojimo.

Šiuo metu fondo globėjų tarybos pirmininko pareigas einantis profesorius Benediktas Juodka prisimena, kad tokio fondo idėja kilo prieš beveik dešimtmetį. Aktualią idėją įgyvendinti tuomet sutrukdė finansinė krizė – dauguma verslo bendrovių rūpinosi ne filantropija, o kaip išsikapanoti iš krintančios apyvartos ir pardavimų liūno.

„Prasidėjo finansinė krizė, o kita vertus – Europos struktūrinių fondų projektai. Visas jėgas metėme Mokslinės informacijos ir komunikacijos centro (MKIC), Gyvybės mokslų centro statyboms ir fondo įkūrimą teko atidėti. Tačiau prieš porą metų prie šios idėjos sugrįžta ir štai VU fondas pradeda jau antrus metus“, – prisimena buvęs VU rektorius, prof. B. Juodka.

Studijų kokybei sukurti reikia lėšų

„Universitetas turi savo strategiją, pagal kurią skirsto finansavimą, o fondas veikia autonomiškai – jis gali nuspręsti, kurią veiklą remti, savo nuožiūra. Jis yra apribotas tik tiek, kad visa parama turi būti skirta universitetui“, – sakė VU fondo direktorė Stanislava Skuodytė. Ji priminė, kad VU nuo pat viduramžių veikė filantropai, jų dėka universitete galėjo studijuoti gabiausi studentai, dirbti ir atlikti sudėtingus tyrimus geriausi mokslininkai.

„Šiuo metu VU fonde yra 1 milijonas eurų. Uždirbtas lėšas tikrai rasime kur panaudoti. Studijų kokybė susideda iš daugybės dalykų ir be investicijų, be lėšų jos pasiekti neįmanoma“, – svarstė prof. B. Juodka.

Profesorius paminėjo ambicingą tikslą: sėkmingai investuoti turimas lėšas ir per kelerius metus fonde sukaupti apie 10 milijonų eurų.

Universitetų neliečiamojo kapitalo fondai pasaulyje – ne naujiena. Pažangiausi Amerikos universitetai dažniausiai išsilaiko pasaulinių reitingų viršūnėse todėl, kad dalį finansavimo gauna iš tokių fondų. Tik šių universitetų fondų dydis matuojamas milijardais, o investicinė grąža – šimtais milijonų.

Globėjais tapo garsūs mokslininkai, verslininkai, politikai ir medikai

Lietuvoje VU laikomas didžiausiu, seniausiu universitetu, suteikiančiu kokybiškiausias studijas. Visai neseniai Lietuvą pasiekė dar viena džiugi žinia – VU smarkiai šoktelėjo pasaulio universitetų reitinge („QS World University Rankings 2018“) ir šiuo metu užima 401–410 vietą iš 26 tūkst. pasaulio universitetų.

„Universitetas suteikia ne tik išsilavinimą, bet ir socialinį kapitalą ateičiai. Svarbu, kad alumnai jaustųsi šios bendruomenės dalimi ir toliau prisidėtų prie savo Alma mater prestižo didinimo. Todėl VU fondas – savotiškas būdas padėkoti už gautas žinias ir įgūdžius, vėliau nulėmusius sėkmingą karjerą“, – sakė S. Skuodytė. Tam, kad kiekvienas norintis galėtų lengvai įnešti norimą sumą į fondą, sukurta elektroninė platforma VU fondo tinklalapyje (vuf.lt).

VU fondo steigimo sutartį praėjusių metų balandį pasirašė trys pirmieji investuotojai: UAB „Ekspla“, UAB „Šviesos konversija“ ir verslininkas A. Žabolis. Pernai birželį fondo rėmėju tapo Europos Parlamento narys, filantropas Antanas Guoga.

Taip pat buvo suformuota Globėjų taryba. VU fondo globėjai prisideda prie fondo veiklos viešindami ir siekdami pritraukti lėšų, jie yra politikos, mokslo ir visuomenės autoritetai.

VU fondo globėjų tarybą sudaro Rolandas Barysas, Jonas Boruta, Juozas Budraitis, prof. Benediktas Juodka (pirmininkas), Andrius Kubilius, Cynthia J. Pasky, Arminta Saladžienė, prof. Vytautas Jonas Sirvydis, Remigijus Šimašius ir Emanuelis Zingeris.