Įkūrimo metines mininti ES dėl karo Ukrainoje atsidūrė svarbioje kryžkelėje

Savo įkūrimo metines pirmadienį minėsianti Europos Sąjunga tampa vis įtakingesnė veikėja tarptautinėje arenoje ir šią jos transformaciją paspartino Rusijos invazija į Ukrainą.

„Karas Ukrainoje meta esminį iššūkį mūsų Europos taikos architektūrai“, – penktadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). 

Tai atspindi ir Bendrijos raida.

Tai, kas prieš septynis dešimtmečius prasidėjo nuo prekybos bloko, sujungusio anksčiau kariavusias šalis, šiandien yra politiniu požiūriu įtakinga organizacija, tiekianti ginkluotę Kyjivui ir skelbianti precedento neturinčias sankcijas Rusijai.

ES taip pat meta iššūkį Kinijai, išmoko karčias „Brexito“ ir ketverių Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metų Jungtinėse Valstijose pamokas.

Tačiau analitikai sako, jog Bendrijai reikės dar nueiti ilgą kelią, kad ji taptų strategiškai nepriklausoma milžine – tokia, už kokią kovoja šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

„Iš esmės tam, kad Europa taptų geopolitine veikėja, reikia daugiau nei kai kurių politinių ar institucinių pakeitimų“, – sakė Luukas Van Middelaaras (Liukas Van Midelaras), dirbęs buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko belgo Hermano van Rompuy (Hermano van Rompėjaus) kabinete.

Pasak jo, ES iš tiesų „peržengė Rubikoną“, nusprendusi finansuoti 1,5 mlrd. eurų vertės ginklų tiekimą Ukrainai, o tai yra „stulbinantis“ posūkis Bendrijos pacifistinėje istorijoje.

ES turi prastai apibrėžtą strategiją artimųjų kaimynių atžvilgiu, kalbant ne tik apie Rusiją, bet ir apie „pilkąją zoną šalių“, siekiančių tapti Bendrijos narėmis, įskaitant Ukrainą, kalbėjo L. Van Middelaaras. 

„Pragmatiškas federalizmas“

Tikimasi, kad antrai kadencijai perrinktas E. Macronas turėtų dar energingiau siekti savo užsibrėžtų tikslų, kuriems pritaria kai kurie kiti lyderiai.

Europos Sąjungai reikia „pragmatiško federalizmo“, kad valstybės narės netektų galimybės vetuoti sprendimus, kuriems pritaria didžioji dauguma kitų narių, sakė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis), antradienį kreipdamasis į europarlamentarus.

Jeigu bus koks nors sutarties peržiūrėjimas, jis turėtų būti atliktas „drąsiai ir užtikrintai“, sakė jis.

„Mes esame atsidūrę kryžkelėje, man tai nekelia klausimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Belgijos sostinėje įsikūrusio Europos politikos centro (EPC) vadovas Fabianas Zuleegas (Fabianas Culegas).

Anot jo, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, „viskas pasikeitė“.

„Daugelis tabu subyrėjo ir šalys imasi tokių veiksmų, kurių pačios niekad nesitikėjo imtis“, – teigė F. Zuleegas.

Pasak eksperto, tai turėjo įtakos ne tik ES užsienio ir saugumo politikai, bet ir žemės ūkiui, migracijai, pramonės politikai ir kitoms sritims.

„Galime nuspręsti pasinaudoti šiuo momentu tam, kad Europos Sąjungoje atsirastų tokie sprendimų priėmimo procesai, tokios kompetencijos, tokie įstatymai, kokių jai reikia“, – kalbėjo V. Zuleegas.

Pasak jo, tam tikrus sprendimus vis tiek teks priiminėti drauge, bet atskiros grupės galėtų dirbti mažesniu tarpvyriausybiniu formatu ten, kur tai yra įmanoma.

Panaikinti veto?

Europos Parlamentas trečiadienį paragino Europos Sąjungą perrašyti bloko pamatines sutartis, atsižvelgęs į Europos piliečių, dalyvavusių plataus masto viešose konsultacijose – konferencijoje dėl Europos ateities – prašymus.  Per pastaruosius mėnesius, remiantis piliečių pasisakymais, buvo suformuoti 49 pasiūlymai. 

Tarp jų yra E. Macrono ir M. Draghi pasiūlytas balsavimas kvalifikuotos balsų daugumos principu, siekiant supaprastinti sprendimų priėmimą Bendrijoje.

Kitas siūlymas yra didesnės galios Europos Komisijai tokiose srityse kaip gynyba ar sveikatos apauga, kurias paprastai globoja valstybės narės.

Šie pasiūlymai pirmadienį, minint Europos dieną, turėtų būti oficialiai perduoti ES pirmininkaujančios Prancūzijos lyderiui E.Macronui.

Pasak vieno ES diplomato, „daugiau nei 90 proc. šių pasiūlymų galima įgyvendinti nedarant sutarties pakeitimų“.

Tarp kitų šalių, galinčių palaikyti sutarties pakeitimus, minimos Ispanija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.

Analitikai perspėja, kad šio pasiūlymo priešininkai – veto teisę bijančios prarasti mažosios ES valstybės – iš pradžių veikiausiai tylės.

Jeigu dauguma ES narių nuspręs, kad sutarties pakeitimai yra reikalingi, galėtų būti surengtas balsavimas Europos Vadovų Taryboje, o po jo vyktų derybos.

„Taryboje mums turėtų pavykti užsitikrinti paprastą balsų daugumą“, – sakė kitas ES diplomatas.

Bet kokiam naujam sutarties tekstui reikės visų 27 ES valstybių ratifikavimo arba pritarimo.

Ankstesnės pastangos reformuoti ES ne visada būdavo sėkmingos.

1992-aisiais Danijos rinkėjai atmetė šiuolaikinę Europos Sąjungą įteisinusią Mastrichto sutartį ir jai pritarė tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.

2005 metais Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai atmetė vadinamosios ES konstitucijos projektą.

BNS